„Parako statinė“: pasienyje gyvenantys gruzinai bijo separatistų regione dislokuotų rusų karių

Ergnečio kaimas, kuriame gyvena ši septyniasdešimtmetė, įsikūręs vos už kelių metrų nuo Rusijos pasienio kontrolės punkto prie sienos su atsiskyrusia sritimi, kurią Maskva kontroliuoja nuo pat 2008 m. invazijos.

„Didžiausia vietos gyventojų problema yra saugumas. Rusijos kariai galėtų bet kada ateiti ir mus suimti“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo L. Chlachidzė.

„Gyveni čia it ant parako statinės.“

Jos ir daugelio kitų šio regiono kaimelių gyventojų nerimas šį mėnesį pasitvirtino, kai valdžios institucijos pranešė, jog rusų kariai nužudė 58 m. civilį.

Tuomet pranešta, kad Tamazas Ginturi kartu su keliais kitais kaimo gyventojais ėjo pasimelsti į bažnyčią, kurioje šiais metais rusų kariai uždraudė lankytis gruzinams.

Tbilisio valdžia sako, kad per prieš 15 metų vykusį penkių dienų karą rusų kariai suėmė šimtus etninių gruzinų.

Per vieną itin pasibaisėtiną 2018 m. įvykusį incidentą, vienas iš sulaikytųjų, 35 m. daržovių pardavėjas Archilas Tatunashvili, buvo mirtinai nukankintas Pietų Osetijos kalėjime.

Jo sumaitotas kūnas artimiesiems buvo grąžintas tik po kelias savaites trukusių diplomatinių derybų, kurioms vadovavo Vakarų šalys.

„Mes bijome rusų. Jie per arti“, – sakė Levanas Iluridze, 58 m. Tirdzinisio kaimo gyventojas.

„Negaliu iš čia išvykti“

Tschinvalis yra autonominėje Pietų Osetijos srityje, kurią įsteigė Gruziją 1921 m. aneksavę bolševikai, nes dauguma jos gyventojų yra osetai.

Po to, kai Tbilisis pradėjo plataus masto karinę operaciją prieš Gruzijos kaimus artilerijos sviediniais bombardavusius Pietų Osetijos smogikus, 2008 m. rugpjūtį Rusija įsiveržė į Gruzijos teritoriją.

Vos per penkias dienas sutriuškinusi negausias Gruzijos karines pajėgas, Rusija oficialiai pripažino Kremliui palankią Tschinvalio ir dar kito nuo Gruzijos atsiskyrusio regiono – Abchazijos valdžią ir šiuose regionuose įkūrė savo karines bazes.

Maskva ligi šiol kontroliuoja separatistų regionus, kurių daugelis gyventojų kalba rusų kalba, nors tarptautinė bendruomenė šias teritorijas ir laiko Gruzijos dalimi.

Nuo 2008 m. Rusijos kariuomenė prie šių sričių sienų su likusia Gruzijos dalimi įrenginėjo spygliuotosios vielos tvoras, siekdama jas paversti „valstybine siena“.

Tarptautiniai stebėtojai šį procesą vadina „neteisėtu sienų nustatymu“, dėl jo beveik ketvirtadaliui vietinių gyventojų teko persikelti gilyn į Gruziją.

„Kadangi siena skiria bendruomenes ir šeimas, ties ja įrengta tvora sukelia aibę sunkumų abejose pusėse gyvenantiems žmonėms“, – pernai pranešė Tarptautinė krizių grupė.

„Jau metų metus Ergnetyje negimsta vaikai, gyvenimo sąlygos yra klaikios, kaimas merdi“, – pasakojo L. Chlachidzė.

„Bet aš negaliu iš čia išvykti, jaučiu, kad man išvykus įvyktų kažkas baisaus, pasaulio pabaiga“, – pridūrė ji.

„Viso pasaulio problema“

Nors L. Chlachidzės namai per karą sudegė, 2014 m. rekonstruoto namo rūsyje ji atidarė improvizuotą „okupacijos muziejų“.

Jame eksponuojamos karo aukų nuotraukos ir tokie eksponatai, kaip rusų sviedinio fragmentas ir vokiečių poeto Friedricho Schillerio knyga su atsispaudusiu antrusų kario bato pėdsaku.

„Tai nėra agresijos muziejus. Tai – taikos muziejus“, – sakė ji.

„Jei ne rusai, mes, osetai ir gruzinai, jai seniai būtume susitaikę“, – teigė L. Chlachidzė, kurios vyrą osetų smogikai nužudė praėjusio šimtmečio pabaigoje.

Daugelis Gruzijos gyventojų savo viltis sieja su perspektyva, kad Tbilisis gali įstoti į Europos Sąjungą. Gruzija jau seniai yra pateikusi prašymą tapti bloko nare ir Europos Komisija ką tik rekomendavo jai suteikti oficialios kandidatės statusą.

„Mums įstojus į Europos Sąjungą, rusai paliks Gruziją. Jei ne, ji vėl įsiverš“, – kalbėjo Tirdznisio kaime gyvenantis ūkininkas Iluridzė.

Jam pritarė ir jo kaimynas, 79 m. Robinsonas Imedašvilis.

„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nedrįstų pulti ES šalies“, – sakė jis.

„Mes esame Europos dalis. Europa nuo seno, šimtmečiais buvo gruzinių svajonė“, – pridūrė jis.

Bet L. Chlachidzė savo šalies ateitį siejo su Ukrainoje vykstančiais mūšiais, sakydama, kad nugalėjus Rusiją, Gruzija būtų „išgelbėta“.

„Karo Ukrainoje nebūtų, jei visas pasaulis būtų pakėlęs balsą dėl to, ką Rusija padarė Gruzijoje“, – pridūrė ji.

„Karas nėra vienos tautos problema. Kiekvienas karas yra viso pasaulio problema.“