Jei bus tęsiamas dabartins gyvenimo būdas, žmonės, anot JT biologinės įvairovės tarybos (IPBES), turi nusiteikti tam, kad pandemijos ateityje kils dažniau, o aukų per jas bus daugiau. „Ta pati žmogaus veikla, kuri lemia klimato kaitą ir rūšių įvairovės nykimą, didina ir pandemijų riziką“, - ketvirtadienį pristatydamas ataskaitą sakė IBPES ekspertas Peteris Daszakas.
1 nuotr.
Anot jo, yra iki 850 000 gyvūnų virusų, kurie, kaip naujasis koronavirusas Sars-CoV-2, gali „peršokti“ žmogui. Pandemijos yra „egzistencinė grėsmė“ žmonijai, pabrėžė mokslininkas.
IPBES, kurios būstinė įsikūrusi Bonoje, atkreipė dėmesį į tai, kad yra ryšys tarp pandemijų ir miškų kirtimo, ekstensyvaus žemės naudojimo ir prekybos laukiniais gyvūnais. Vaidmenį vaidina ir glaudus kontaktas tarp laukinių ir veisiamų gyvūnų.
JT duomenimis, šio metu daugiau kaip trys ketvirtadaliai žemės plotų yra smarkiai paveikti žmogaus veiklos, trys ketvirtadaliai sunaudojamo vandens tenka žemės ūkiui. Resursų sunaudojimas per tris dešimtmečius išaugo 80 proc.
Kad būtų pristabdytos ligšiolinės tendencijos, ekspertai rekomenduoja imtis priemonių biologinei įvairovei apsaugoti ir taikyti specialius mokesčius už mėsos vartojimą, galvijų auginimą ir kitokią veiklą, kuri „savyje turi didelę pandemijos riziką“. Mokslininkai nuo 1918 metų suskaičiavo šešias gripo pandemijas, „siejamas vien su žmogaus veikla“. Jei nebus imtasi deramų priemonių, žmonijos laukia šimtus kartų didesni nuostoliai, konstatuoja ataskaitą rengusi 22 mokslininkų institucija.
