Dėl oro taršos pasaulio valstybės kasdien išleidžia po 8 mlrd. dolerių, arba 3,3 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), skelbia aplinkosaugos tyrimų grupė.
1 nuotr.
Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ir „Greenpeace“ tyrime pirmą kartą skaičiuojamos išlaidos dėl oro taršos, kurią sukelia deginama nafta, dujos ir anglys.
„Suskaičiavome, kad dėl iškastinio kuro deginimo kylanti oro tarša daugiausia kainuoja Kinijai, Jungtinėms Valstijoms ir Indijai – atitinkamai 900, 600 ir 150 milijardų dolerių kasmet“, – sakoma tyrimo ataskaitoje.
Be to, teigia tyrėjai, dėl į orą išsiskiriančių kenksmingų dalelių kasmet per anksti miršta apie 4,5 mln. žmonių. Net 1,8 mln. šių taršos aukų yra Kinijoje, dar 1 mln. – Indijoje.
Šie tyrimo rezultatai sutampa su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išvadomis. PSO skaičiuoja, kad kiekvienais metais dėl oro taršos per anksti miršta 4,2 mln. žmonių, daugiausia dėl širdies ligų, insulto, plaučių vėžio ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų.
„Dėl iškastinio kuro deginimo kylanti oro tarša yra grėsmė mūsų sveikatai ir mūsų ekonomikai, kuris nusineša milijonus gyvybių ir kainuoja trilijonus dolerių“, – sakė „Greenpeace“ atstovas Minwoo San.
Tyrimo ataskaitoje skaičiuojama, kad 2018 m. žmonija dėl oro taršos prarado 2,9 trilijonus dolerių.
„Tai yra problema, kurią mes galime išspręsti: pereidami prie atsinaujinančių energijos šaltinių, atsisakydami dyzelinių ir benzininių automobilių ir plėtodami viešąjį transportą“, – sakoma ataskaitoje.
Daugiausia žalos padaro kietųjų dalelių tarša ore. Dėl kietųjų dalelių žmonija kasmet patiria daugiau nei 2 trln. dolerių nuostolių, dėl jų per anksti miršta apie 3 mln. žmonių.
Azoto dioksidas ir ozonas atitinkamai atneša 350 ir 380 mlrd. dolerių nuostolių. Dėl azoto dioksido taršos kiekvienais metais per anksti miršta apie 500 tūkst. žmonių, o dėl ozono taršos – 1 mln.
