Orai išprotėjo: ekstremalus birželis Europoje ir virš 40 laipsnių karščio banga

Gali būti, kad tai lėmė kur kas didesnį skaičių mirčių nuo karščio, nei jų būtų buvę be pasaulinio atšilimo įtakos, teigiama skubaus šios situacijos tyrimo, kurį atliko keliolika mokslininkų iš penkių Europos institucijų, išvadose.

Temperatūra birželio pabaigoje ir liepos pradžioje daugelyje Europos šalių gerokai viršijo 40 laipsnių Celsijaus – tai buvo pirmoji šios vasaros karščio banga, sumušusi rekordus ir privertusi skelbti įspėjimus apie pavojų sveikatai.

ES klimato stebėsenos programa „Copernicus“ trečiadienį pranešė, kad šis birželis buvo karščiausias per visą stebėjimų istoriją Vakarų Europoje, dėl didelių karščių kai kur teko uždaryti mokyklas ir turistų lankomas vietoves.

Siekdami įvertinti klimato kaitos vaidmenį mokslininkai palygino, kokio intensyvumo karščio banga būtų buvusi pasaulyje, jei šis nebūtų atšilęs dėl masiškai deginamo iškastinio kuro.

Remdamiesi orų stebėjimo istoriniais duomenimis, jie priėjo prie išvados, kad karščio banga „būtų buvusi 2-4 laipsniais Celsijaus vėsesnė“ be žmogaus sukeltos klimato kaitos visuose, išskyrus vieną iš 12 tirtų miestų.

Šie papildomi laipsniai labai padidino pavojų miestuose, kuriuose bendrai gyvena daugiau kaip 30 mln. žmonių ir tarp kurių yra svarbios sostinės – Paryžius, Londonas bei Madridas.

„Dėl to [karščio] tam tikros žmonių grupės atsiduria pavojingesnėje padėtyje“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkas Benas Clarke‘as, kuris vadovavo tyrimui, vykdytam kartu su Londono higienos ir tropikų medicinos mokykla.

„Kai kuriems žmonėms tai vis dar šiltas ir geras oras. Tačiau dabar didžiulei daliai gyventojų jis yra pavojingesnis“, – sakė jis žurnalistams.

Gyvybė ar mirtis

Šiuo tyrimu pirmą kartą taip pat buvo siekiama nustatyti, kiek žmonių mirė nuo karščio bangos 12-oje tirtų miestų ir kiek iš tų mirčių būtų galima priskirti klimato kaitai.

Remiantis recenzuojamais moksliniais metodais ir nustatytais karščio ir mirtingumo tyrimais, studijoje padaryta išvada, kad karščio banga birželio 23–liepos 2 dienomis 12-oje tirtų miestų greičiausiai sukėlė apie 2 300 mirčių.

Tačiau, pasak mokslininkų, apie 1 500, arba maždaug du trečdaliai, visų šių mirčių nebūtų įvykusios, jei dėl klimato kaitos oro temperatūra nebūtų pasiekusi tokių pavojingų aukštumų.

Autoriai iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Danijos ir Šveicarijos mokslo institucijų pažymėjo, kad šis įvertinimas yra tik momentinis platesnio masto karščio bangos atspindys, nes dar nėra oficialių skaičiavimų.

Karščio bangos ypač pavojingos pagyvenusiems žmonėms, ligoniams, mažiems vaikams, lauke dirbantiems asmenims ir visiems, kurie ilgą laiką be pertraukų būna aukštoje temperatūroje.

Poveikis sveikatai dar labiau sustiprėja miestuose, kur šilumą sugeria asfaltuotos dangos ir pastatai ir dėl to miestų teritorijose yra daug karščiau nei jų apylinkėse.

„Copernicus“ teigė, kad per karščio bangą didelėje pietų Europos dalyje buvo vadinamosios „tropinės naktys“, kai oro temperatūra nenukrenta pakankamai žemai, kad organizmas galėtų atsigauti.

„Vos dviem ar keturiais laipsniais pakilusi oro temperatūra per karščio bangas tūkstančiams žmonių gali lemti gyvybę ar mirtį“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo lektorius Garyfallosas Konstantinoudis.

„Štai kodėl karščio bangos vadinamos tyliosiomis žudikėmis. Dauguma su karščiu susijusių mirčių įvyksta namuose ir ligoninėse, toli nuo visuomenės akių, ir apie jas retai pranešama“, – sakė jis žurnalistams.

Valdžios institucijos teigia, kad gali prireikti kelių savaičių, kol bus galima tiksliau suskaičiuoti neseniai kilusios karščio bangos aukas, tačiau ankstesnėmis vasaromis panašūs karščiai Europoje pareikalaudavo dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių.