Pirmadienio vakarą Pasaulį sukrėtė „tragiška" žinia - nustojo veikti „Facebook" ir „Instagram". Šiuo metu jie atgaivinti ir toliau dideliais kiekiais galima kelti jokios išliekamosios vertės neturinčią informaciją, tikintis sulaukti patiktukų ar naujų sekėjų. Viskas grįžo į senas vėžes, tik kilo klausimas - kaip čia taip nutiko, kad bendravimo problemų turinčio vaikino valdomi socialiniai tinklai neveikė daugiau negu šešias valandas.
Nors pateikta oficiali versija, bet priežasčių galėjo būti ir daugiau. Tarkim serverius maitinusį laidą netyčia ištraukė su įkalčiais iš kokio budriai saugomo policijos sandėlio skubėjusi valytoja. Arba, galimai, jie stovėjo tam visiškai nepritaikytoje patalpoje, kuri buvo užlieta po praūžusio lietaus, o atsarginėmis duomenų kopijomis nebuvo laiku pasirūpinta.
Visgi, mano asmenine nuomone, viskas yra gerokai banaliau. Kadangi „Facebook" politika keičiasi kaip Lietuvos moteriausybės nuotaikos, o įvedamais ribojimais ir cenzūra šis socialinis tinklas netrukus pasivys mūsų valdžią, jo populiarumas ėmė smukti. Paraleliai atsirado kitų, patogesnių ir paprastesnių, socialinių tinklų. Tai turėjo lemti sumažėjusius lankytojų srautus, taigi - ir sumažėjusias pajamas. Ir kas galėtų paneigti, kad jaunuolis nusprendė pasipelnyti iš savo valdomų platformų vartotojų. Tiesiogine šio žodžio prasme. Manau, būtent todėl pirmadienio vakarą socialiniai tinklai tapo neprieinami absoliučiai daugumai vartotojų. Absoliučiai, bet ne visiems, su kuriais, tikėtina, tinklų valdytojas, už draugišką atlygį pasidalino juose buvusia internautų informacija.
Juolab, kad žmonės patys geranoriškai į viešas erdves kelia ne tik savo nuotraukas ar vaizdo įrašus, bet ir pateikia savo asmeninius duomenis - adresus, elektroninius paštus, telefonus ir t.t. Gal aš ir klystu, bet nenustebkite, jeigu netrukus į jūsų el. pašto dėžutes nesustabdomu srautu pradės plaukti brukalai ir kitoks elektroninis šlamštas...