1 nuotr.JAV finansų ministrė perspėjo, kad jau metų viduryje gali ištuštėti šalies biudžetas. Tuo pat metu fiksuojamas regioninių bankų akcijų smukimas.
Strigtų mokėjimai
Jau birželio 1 d. JAV vyriausybė gali likti be mokėjimas reikalingų lėšų, kadangi vis dar neišspręstas valstybės skolos klausimas. Apie tai pareiškė finansų ministrė Džaneta Jelen (Janet Yellen), informuoja „The New York Times" (NYT).
„Įvertinus dabartines prognozes, ypatingai svarbu, kad kongresas kaip galima greičiau apsispręstų dėl skolos limito padidinimo arba jo apribojimo būdu, leidžiančiu suteikti ilgalaikes garantijas tam, jog valdžia ir toliau galės vykdyti mokėjimus" - pabrėžė D.Jelen.
Jeigu skolos limito klausimas nebus išspręstas, JAV gali susidurti su defoltu. Finansų ministerija besiremiančio NYT teigimu, balandžio pabaigoje Vašingtonas turėjo apie 300 mlrd. JAV dolerių grynųjų pinigų. Laikraštis atkreipė dėmesį į tai, kad defoltui įtakos turės ir tai, kiek mokesčių į biudžetą bus surinkta pavasarį. „Goldman Sachs" banko ekonomistai prognozavo, kad birželio viduryje Finansų ministerijai gali likti tik 60 mlrd. JAV dolerių. Šių pinigų mokestininių įsipareigojimų vykdymui užtektų iki liepos pabaigos.
Valstybės skolos limito ribą, siekiančią 31,4 trln. JAV dolerių, Amerika pasiekė dar sausį. Tai - ne pirmas kartas, kai taip nutinka. 2021 m. gruodį problema buvo išspręsta limitą padidinus 2,5 trln. JAV dolerių.
Dabar kongresas taip pat svarsto tokią galimybę. Balandžio pabaigoje atstovų rūmai patvirtino įstatymo projektą dėl limito didinimo, tačiau tai reikštų valstybės išlaidų mažinimą. Remiantis respublikono Kevino Makarčio (Kevin McCarthy) pasiūlytu planu, padidinus skolos ribas 1,5 trln., išlaidas reikėtų sumažinti 4,5 trln. JAV dolerių.
Agentūros „Reuters" teigimu, demokratai šiam pasiūlymui nepritaria. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karina Žan-Pjer (Karine Jean-Pierre) patikino, kad prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) įstatymo nepasirašys, senatorius Čakas Šumeras (Chuck Schumer) projektą pavadino „mirusiu".
Bankai vis neatsigauna
Antradienį Volstryte buvo stebimas smarkus JAV regioninių bankų akcijų nuosmukis. Tai sužlugdė viltis, kad sandoris dėl sunkumų ištikto banko „First Republic" perėmimo užbaigs Amerikos bankininkystės sektorių pastaruoju metu veikiančią krizę.
Nors smuko ir kai kurių didesnių bankų, įskaitant „Citigroup" bei „Bank of America", akcijos, smarkiausius praradimus fiksavo regioniniai bankai, kurie spaudimą junta dar nuo kovo, kai žlugo bankas „Silicon Valley Bank". Gerokai sumenko „PacWest Bancorp", „Western Alliance Bancorporation", „Zions Bancorporation" ir „KeyCorp" bankų akcijos. „PacWest Bancorp" akcijos smuko 24 proc.
Nuosmukiai buvo užfiksuoti neramią pasaulio rinkoms dieną, antradienį stebėjus naftos kainų mažėjimą, nulemtą nuogąstavimų dėl recesijos ir JAV valstybės skolos.
„Tvyro nerimas, kad bankų situacija neaprims po „First Republic", - pareiškė banko LBBW pareigūnas Karlas Haelingas (Karl Haeling). Pasak jo, naujausias akcijų nuosmukis kelia iššūkį JAV Federaliniam rezervų bankui (FED), kuris trečiadienį turėjo paskelbti naują sprendimą dėl palūkanų normų.
Apie sąmyšį Volstryte pranešta praėjus dienai po to, kai bankas „JP Morgan Chase" perėmė didžiąją dalį „First Republic". Nors tai trumpam leido lengviau atsidusti, pirmadienį regioninių bankų akcijos pradėjo smukti. Banko „Goldman Sachs" analitiko Rjano Našo (Ryan Nash) teigimu, po naujausio FED sprendimo dėl palūkanų normų bankai ir toliau jus spaudimą.
