respublika.lt

Negali būti: Baltarusijoje gyventi dabar geriau nei Vokietijoje? (239)

2021 rugsėjo 19 20:10:00
Vidmantas MISEVIČIUS

Dažnam skaitytojui toks klausimas gali pasirodyti keistokas. Nepaisant to, šešerius metus Vokietijoje gyvenusi ir šiemet į Baltarusiją grįžusi Marina Rumianceva teigia, kad yra būtent taip. Savo patirtimi ji sutiko pasidalinti su „Vakaro žinių" skaitytojais.

×
nuotr. 3 nuotr.
Marina Rumianceva džiaugiasi iš Vokietijos persikrausčiusi į Baltarusiją. Marinos Rumiancevos asmeninio albumo nuotr.



Štai jos pasakojimas, iš kurio akivaizdu, jog kai kuriems žmonėms iškęsti pandeminius ribojimus nėra lengva:

„Vokietijoje gyvenome šešerius metus. Dirbome pagal specialybes, turėjome du automobilius, buvome išsinuomoję puikų namą su sodu Miunsterio priemiestyje. Nepaisant to, 2021-ųjų birželį viską palikome ir grįžome į Baltarusiją. Dabar įsikūrėme atokiau nuo didžiųjų miestų, 50 kilometrų nuo Latvijos sienos.

Nes vadinamoji pandemija parodė tikrąjį Europos „demokratijos" ir Vokietijos veidą.

Užsispaudę, uždari, į taisyklių bei normų rėmus įsprausti vokiečiai moka atsipalaiduoti ir ilsėtis nebent kokioje nors turkų Antalijoje. Tuo pat metu savo gimtajame Apelhuelsene juos labiausiai džiugina koks nors pastebėtas kaimyno daromas pažeidimas ir skubus atitinkamų tarnybų informavimas.

Tai lėmė, kad pandemija Vokietijos gyventojams atvėrė neišsenkantį malonumų šaltinį. Miestų savivaldų puslapiuose net atsirado speciali funkcija „pranešk apie koronaviruso režimo pažeidimus". Ir pareigingi vokiečiai su didžiausiu džiaugsmu pradėjo skųsti tuos, kurie, susitikę ir nusiėmę kaukes, glėbesčiavosi miestų aikštėse arba spaudė vienas kitam rankas.

Mūsų neapleido nuojauta, kad visus šiuos po Antrojo pasaulinio karo praėjusius dešimtmečius tipiškas vokietis taip ir gyveno, svajodamas apie griežtesnius įstatymus ir tikslesnius nurodymus, kaip jam reikia gyventi.

Ir nuo 2020-ųjų kovo vokiečiai tarsi pradėjo gyventi taip, kaip seniai svajojo: „Žingsnis į kairę ar dešinę ir šausiu." Todėl draugiškai pradėjo palikinėti savo kontaktinius duomenis net ir lankydamiesi kavinėse. Vaikštinėjo pasipuošę kaukėmis ir užsipuldavo jų nedėvinčius žmones. Vasarą niekur nevyko, mieliau rinkosi poilsį savo regione arba namų balkone. Skųsdavo šventes su draugais ar artimaisiais šventusius kaimynus. Testuodavosi, nors nejausdavo jokių simptomų, ir dviem savaitėms liepdavo užsidaryti tiek šeimoms, tiek darbo kolektyvams.

Jie ribodavo vaikų galimybes laisvai kvėpuoti. Kai šie pradėdavo skųstis galvos skausmais, užuot išmetę kaukes, išmesdavo iš mokyklų pokalbių svetainių raginančius taip pasielgti tėvus ir šerdavo vaikus tabletėmis.

Jie taip ir nerado laiko ir/arba noro savarankiškai susirasti informacijos, pasižvalgyti po pirminius šaltinius ir paklausyti ne sisteminiuose kanaluose kalbančių medikų. Jie darė viską, ką jiems liepė valstybinė žiniasklaida, ir tyčiojosi iš tų, kurie prašė pradėti galvoti.

Nepaisant viso to, suvaldyti problemos nepavyko ir 2020-ųjų lapkritį šalis vėl buvo uždaryta. Mano institutas užsidarė neribotam laikui, vaikų mokyklos - irgi. Tuomet nusprendėme grįžti į mano mamos gimtinę - Baltarusiją.

Mokėmės nuotoliniu būdu ir stebėjomės, kur iš pokalbių svetainių dingo geriausia dukters draugė. Vėliau sužinojome, kad vaikas nepakėlė psichologinio spaudimo bei pasikeitusių aplinkybių ir bandė nusižudyti. O jai tik 10 metų. Ji buvo perkelta į atitinkamą gydymo įstaigą. Tuomet rimtai susimąstėme apie tai, kokia ateitis lauks mūsų vaikų, jeigu liksime Vokietijoje.

Nuo pat pandemijos pradžios šalyje nuolat buvo taisomas „infekcinis įstatymas", kas dar labiau skatino kaip galima greičiau palikti Vokietiją. Įstatymiškai buvo įteisinta tai, ką vyriausybė taikė jau ne pirmą mėnesį: uždarymai, priverstinis testavimas, prievartinis karantinas, būsto neliečiamumo principo panaikinimas, draudimas judėti ne tik šalyje, bet ir už jos ribų (neturint imuniteto paso). Draudimai ir ribojimai buvo įvedami automatiškai, kai tik testais nustatomų infekuotųjų skaičius 100 tūkst. asmenų pasiekdavo tam tikrą ribą. Tai reiškė, kad ne tik visuomeninis, bet ir asmeninis gyvenimas buvo reguliuojamas remiantis kažkokiais abstrakčiais skaičiais. Beje, jais buvo labai paprasta manipuliuoti, didinant arba mažinant besitestuojančiųjų skaičių. Smulkusis ir vidutinis verslas skaičiavo nuostolius dėl priverstinių prastovų, o už bandymus nelegaliai dirbti karantino metu grėsė nuo 25 iki 50 tūkst. eurų baudos.

Po to, kai buvo pranešta, jog nuo 2021-ųjų pavasario visi Vokietijos moksleiviai 2 kartus per savaitę bus priverstinai testuojami, supratome, kad mūsų vaikas į Vokietiją nebegrįš. Ugdymo įstaigai pateikėme prašymą išbraukti mus iš sąrašų ir be jokio vargo buvome priimti į baltarusišką mokyklą. Duktė liko Baltarusijoje pas senelę, o aš su jaunėle grįžau į Vokietiją sutvarkyti likusius reikalus.

Tam sugaišau tris mėnesius. Teko parduoti automobilį, informuoti būsto savininką, kad išsikeliame, ir laukti, kol jis ras naujus nuomininkus. Per tą laiką sutvarkėme namą, pardavėme beveik visus daiktus, išsiuntinėjome raštus visoms instancijoms. Net asmeninių daiktų išsivežimas pasirodė labai brangus procesas, todėl jų kiekį teko sumažinti iki minimumo.

Tačiau buvo verta, nes kelis pastaruosius mėnesius gyvename normalų gyvenimą. Baltarusijoje vaikas sėkmingai baigė ketvirtą klasę ir perėjo į penktą. Rugsėjo 1-ąją, kaip ir mano vaikystės laikais, buvo surengta didelė šventė. Joje dalyvavo vaikai, tėvai, skambėjo dainos, sveikinimai, mokytojams buvo teikiamos gėlės. Jaunesnioji dukra lanko lopšelį-darželį. Ten ji ugdoma ir rengiama mokyklai. Mokame tik už maistą, kuris tiekiamas 4 kartus per dieną. Demokratinėje Vokietijoje apie tai buvo galima tik pasvajoti. Mus supa nuoširdūs, draugiški žmonės, pasirengę padėti ne tik patarimais, bet ir darbais. Ypač džiugina tai, kad jiems svarbiausia žmogiškumas, o ne kažkokios taisyklės ar nurodymai."

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (239)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
  • INVESTICIJOS: Vilniaus apskričiai praėjusių metų pabaigoje teko 18,119 mlrd. Eur, arba 75,7% visų Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
  • MOKESČIAI: Per šešis šių metų mėnesius TOP500 didžiausių mokesčių mokėtojų įmonių jau sumokėjo 3,6 mlrd. Eur mokesčių, arba 57 proc. palyginti su visa 2020 m. jų sumokėta mokesčių suma, rodo atvirų duomenų platformoje „Okredo“ skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
  • DELEGACIJA: Antradienį vakare į Vilnių atskrenda Taivano verslo delegacija, kuri domėsis investavimo galimybėmis Lietuvoje.
  • MIGRANTAI: Federalinės policijos duomenimis, nuo spalio 1 dienos iki spalio 24-osios į Vokietiją iš Baltarusijos atvyko 4 246 neteisėti migrantai.
  • KAPITALIZACIJA: Pirmadienį „Teslos“ kapitalizacija viršijo 1 trln. USD – tai pirma automobilių gamintoja ir septinta kompanija pasaulyje, kuriai pavyko peržengti šią ribą.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar policijai rengiant reidus parduotuvėse, sumažėjo bandymų patekti ten su svetimu GP?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+10 +12 C

 

+7 +10 C

+9 +12 C

+11 +13 C

 

+10 +12 C

0-10 m/s

0-9 m/s

 

0-6 m/s