Trečiadienį iš netoli Vašingtono esančios oro pajėgų bazės pakilęs prezidentinis Dž.Baideno lėktuvas pavakare nusileido per 100 km nuo Londono nutolusioje Karališkųjų oro pajėgų bazėje Mildenhale. Vakar JAV vadovas susitiko su Didžiosios Britanijos premjeru Borisu Džonsonu (Boris Johnson).

Penktadienį, jeigu planai nepasikeis, Džo Baidenas turėtų dalyvauti G7 lyderių susitikime, vyksiančiame iki birželio 13 d. Jame planuojama aptarti ekonomikos gaivinimo po pasaulinės pandemijos klausimus, naujus geopolitinius iššūkius, prekybos ir išorinės politikos problemas.

Birželio 13-ąją JAV vadovas turėtų aplankyti Didžiosios Britanijos karalienę Elžbietą II.

Birželio 14-ąją, jis turėtų išvyti į Belgijos sostinę Briuselį. Čia vyks Šiaurės Aljanso šalių narių lyderių susitikimas.

Taip pat JAV vadovo planuose susitikimas su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdogan), Europos komisijos pirmininke Ursula fon der Lejen ir Europos Tarybos vadovu Šarliu Mišeliu (Charles Michel).

Nors tai yra tik pirmasis JAV vadovo vizitas į Senąjį Pasaulį, dalis Europos politikų dėl to neslepia savo įniršio. Jiems užkliuvo tai, jog Dž.Baidenas nutylėjo apie savo planus susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, teigia leidinio „Express" žurnalistas Kelumas Horas (Callum Hoare).

Taip pat K.Horas primena, kad JAV vadovas vis dar nėra paskyręs ambasadoriaus ES. Vertindamos šią aplinkybę, kai kurios ES šalys užsimena apie tai, kad atėjo laikas pademonstruoti savo strateginę nepriklausomybę nuo NATO.

Dž.Baideno ir V.Putino susitikimas numatytas JAV kelionės pabaigoje - birželio 16 dieną. Jau žinoma, kad susitikimui yra pasirinkta Ženevos (Šveicarija) apylinkėse stovinti XVIII amžiaus vila, iš kurios atsiveria puikus vaizdas į Ženevos ežerą.

Nors iki susitikimo dar yra laiko, JAV vadovo administracijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas (Jake Sullivan) paviešino temas, kurias planuoja aptarti dviejų valstybių vadovai. Jo teigimu, prezidentai aptars nesenas programišių atakas, kurioms buvo panaudoti virusai-prievartautojai, humanitarinės pagalbos tiekimą Sirijai ir galimus susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos variantus.

Komentuoja saugumo srities ekspertas, buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius:

Tai, kad ne visi Europoje patenkinti Dž.Baideno veiksmais, puikiai suprantama, nes, kaip kadaise pastebėjo Lavrentijus Berija - „kas ne aklas, tas mato". Sakant paprasčiau, artėjančiose Dž.Baideno ir V.Putino derybose pagrindinis bus vienintelis klausimas - kokią kainą, savo sąjungininkų sąskaita, jis sumokės V.Putinui, užsitikrindamas jo palankumą artėjančio konflikto su Kinija atveju. Nori nenori, bet tai suvokiančios Europos šalys dabar sėda ir skaičiuoja būsimus nuostolius. Tai galima vertinti kaip nepasitikėjimą JAV minėtose artėjančiose derybose, nes Amerika tų klausimų, kurie bus sprendžiami su Rusija, neaptarė su savo sąjungininkais ir nesuformavo bendros pozicijos.

Kad mūsų mielasis skaitytojas geriau suprastų, pasikeitęs JAV požiūris dujotiekio „Nord Stream 2" klausimu yra šio pasianso dalis. Tiesa, bus pasikeitę ir daugelis kitų pozicijų, kurių šiandien galime ir neįžvelgti, bet jos irgi bus „padėtos ant stalo" - Ukraina, Baltarusija, Baltijos šalių Rusijos atžvilgiu politika ar sankcijų Rusijai klausimai.

Kita vertus, tie, kurie mąsto siauromis politinėmis kategorijomis, sunkiai supras, kad tas laikas, kai Aleksejus Navalnas buvo pakankamas pagrindas skirti sankcijas Rusijai, yra praeityje. Prie pastarųjų galima priskirti ir Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį. Po to, kai jis viešai pareiškė, jog JAV kongrese turi draugų iš Kolumbijos ir Kubos mafijos, net Dž.Baidenas suvokė, kad su tokiais partneriais vykdyti bendrą politiką jam nelabai drąsu.

Perfrazuojant L.Beriją, galima teigti, jog „tik aklas nemato". JAV bando paskaičiuoti, kokios „kompensacijos" pareikalauti iš Kinijos, ir tam jai būtina Rusija. Šito nesugebantis suvokti mūsų politikas gali būti prilygintas žmogui, kuris save laiko Betmenu ir žengia per dangoraižio langą įtikėjęs, kad moka skraidyti.

Tenka pripažinti, kad mūsų užsienio politikos formuotojai eilinį kartą pasirodė „kaimo kvaileliais" ir brandos egzamino neišlaikė.

Kas mums belieka? Bandyti ieškoti draugų ir stengtis likviduoti ignoruojančios pasaulinių įvykių klausimu politikos pridarytus nuostolius. Ž.Pavilionis galėtų to paprašyti savo „draugelių" Kongrese, tačiau už tai gali tekti sumokėti, o „Mažeikių naftos" jau parduotos, Visagino AE uždarymui skirti pinigai - ištaškyti. Už dyką su Lietuva tikrai niekas neflirtuos, tad tenka pripažinti, jog nors pasaulio galingieji galutinai mūsų ir „neparduos", bet ir į rimtą žaidimą neįsileis.