1 nuotr.NATO penktadienį dėjo pastangas įveikti Ispanijos nepritarimą naujam susitarimui dėl gynybos išlaidų, kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja per kitą savaitę vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ketvirtadienį paskutinę minutę pakišo koją pasirengimui Hagos susitikimui, griežtai pasisakydamas prieš susitarimą.
Aštriame laiške NATO vadovui Markui Ruttei P. Sanchezas teigė, kad įsipareigojimas dėl penkių procentų nuo BVP sumos karinėms išlaidoms „būtų ne tik neracionalus, bet ir neproduktyvus“.
Šis Madrido centro kairiųjų lyderio protrūkis sukėlė kitų NATO narių pyktį, kurios baiminasi, kad jis gali sužlugdyti kruopščiai parengtą kompromisą, skirtą tam, kad D. Trumpas, atvykęs į aukščiausiojo lygio susitikimą, liktų patenkintas.
Penktadienį NATO būstinėje Briuselyje ambasadoriai surengė derybų raundą, bet išsiskirstė nepasiekę sutarimo. Keli diplomatai sakė, kad derybos gali užsitęsti per savaitgalį, stengiantis pasiekti proveržį iki aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios antradienį.
„Kol kas nėra jokio aiškumo“, – sakė vienas diplomatas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti vykstančius svarstymus.
Siekdamas patenkinti D. Trumpo reikalavimą gynybai išleisti penkis procentus nuo BVP, NATO vadovas M. Rutte subūrė sąjungininkes ieškoti diplomatinio kompromiso.
Numatoma, kad jos turėtų skirti 3,5 proc. pagrindiniams kariniams poreikiams ir 1,5 proc. laisvesnei „su gynyba susijusių“ išlaidų kategorijai, pavyzdžiui, infrastruktūrai ir kibernetiniam saugumui.
Kai kelios Europos sostinės nenoromis ėmė derinti savo pozicijas, pareigūnai manė, kad jiems pavyko žengti pirmyn link susitarimo Hagos viršūnių susitikime.
Vašingtono sąjungininkai baiminasi, kad D. Trumpas – anksčiau grasinęs neginti šalių, kurios, jo manymu, išleidžia nepakankamai pinigų, – gali pramušti skylę NATO, jei negaus to, ko nori.
Ispanija yra viena iš santykinai mažiausiai gynybai išleidžiančių NATO šalių. Tik šiemet ji planuoja pasiekti esamą Aljanso tikslą – 2 proc., gavusi 10 mlrd. eurų injekciją.
P. Sanchezui tenka nelengvai balansuoti tarp sutarimo su NATO sąjungininkais ir su jaunesniuoju koalicijos partneriu – kraštutinių kairiųjų aljansu „Sumar“, kuris nepritaria karinių išlaidų didinimui.
