1 nuotr.Vakarų šalys buvo įsitikinusios, kad kariniai veiksmai Europoje, kurių metu būtų gausiai naudojami tankai ir artilerija, niekada nebepasikartos, todėl mažino šios ginkluotės atsargas, teigia leidinys „The New York Times". Tai lėmė, kad vakarų galimybės tiekti Ukrainai karinę pagalbą tapo ribotos, kadangi jie patys baigia išeikvoti turėtus artilerijos, šaudmenų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų rezervus.
Nematytos karinių veiksmų apimtys
Ukrainoje abi konflikto šalys ginklus ir šaudmenis naudoja nuo Antrojo pasaulinio karo laikų neregėtomis apimtimis. Pasak NATO atstovų, ypatingą nuostabą kelia naudojamos artilerijos kiekiai. Afganistane NATO kariniai daliniai, per daug nesijaudindami dėl priešlėktuvinės gynybos, per dieną galėjo iššauti apie 300 sviedinių. Ukrainiečiai per dieną iššauna iki tūkstančio sviedinių, tuo pat metu rūpindamiesi kaip apsisaugoti nuo rusų raketų ir iraniečių gamybos bepiločių, teigia NYT.
„Vieną karinių veiksmų Ukrainoje dieną galima prilyginti mėnesiui ar net ilgesniam laikotarpiui Afganistane", - pareiškė Europos tarptautinių santykių tarybos gynybos ekspertė Kamila Grand (Camila Grand). Prieš tai ji ėjo NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo investicijų į gynybą klausimams pareigas.
Aukšto NATO pareigūno teigimu, praėjusią vasarą, vykstant kovoms Donbase, per dieną ukrainiečiai išaudavo 6000-7000 sviedinių. Jo turima informacija, Rusija per dieną panaudodavo nuo 40 000 iki 50 000 sviedinių. Palyginimui, JAV per mėnesį pagaminama tik 15 000 artilerijos sviedinių.
Galimybės senka
Iki pastarojo meto NATO šalys perdavė Ukrainai ginkluotės už maždaug 40 mln. JAV dolerių, kas beveik prilygsta metinėms Prancūzijos išlaidoms gynybai. Deja, kadangi tiekiama skirtingų gamintojų ir skirtingų sistemų ginkluotė, tai apsunkina jos bendrą naudojimą ir remontą. Kito NATO atstovo teigimu, mažųjų NATO narių karinės pagalbos galimybės jau visiškai išsemtos, o kitų 20 iš 30-ies narių galimybės ženkliai sumažėjo. Kita vertus, likęs dešimtukas, į kurį patenka Vokietija, Prancūzija, Italija ir Olandija, ir toliau gali tiekti realią pagalbą.
Su tam tikrais sunkumais susiduria ir JAV. Remiantis Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro ataskaita, kurią pristatė jo specialistas Markas Kancijanas (Mark F.Cancian), rugsėjį JAV kariuomenės sandėliuose buvo pastebimas ryškus 155 mm artilerijos sviedinių, valdomų raketų, reaktyvinių sistemų, haubicų bei „džavelinų" ir „stingerių" trūkumas.
M.Kancijano vertinimu, būtent 155 mm artilerijos sviediniai yra didžiausias armijos tiekėjų galvos skausmas. Tuo pat metu oficialūs asmenys teigia, kad Vašingtonas turi užtektinai technikos ne tik tolesniam Ukrainos rėmimui, bet ir JAV interesų gynybai kituose regionuose.
„Mes stengiamės, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia mūšio lauke", - neseniai komentuodama „stingerių" perdavimą Ukrainai pareiškė Pentagono spaudos atstovo pavaduotoja Sabrina Singh.
