Sekmadienį abeji Misisipės Įstatymų leidžiamojo susirinkimo rūmai balsų dauguma pritarė įstatymo projektui dėl valstijos vėliavos pakeitimo, kad ji nebeprimintų vėliavos, su kuria Konfederacijos kariai JAV Pilietinio karo metais (1861-1865) kovojo už vergijos išsaugojimą. Tai pranešė laikraštis „The Washington Post“.
Pasak leidinio, per balsavimą Įstatymų leidžiamojo susirinkimo aukštuosiuose rūmuose buvo siūloma surengti referendumą šiuo klausimu, bet pasiūlymas buvo atmestas. Tad sprendimą pakeisti Misisipės valstijos vėliavą priėmė patys parlamentarai.
Valstijos gubernatorius respublikonas Tate`as Reevesas jau anksčiau pareiškė patvirtinsiąs įstatymą, jeigu balsavimo rezultatai bus teigiami.
Pagal priimtą dokumentą, dabartinės vėliavos tučtuojau bus atsisakyta, taip pat bus sudarytas komitetas, kuris parengs naują dizainą. Jis bus pateiktas rinkėjams tvirtinti lapkričio mėnesį.
Dabartinė Misisipės valstijos vėliava – mėlyna-balta-raudona trispalvė su horizontaliomis juostomis, kurios viršutiniame kairiajame kampe yra Konfederacijos kovinė vėliava: mėlynas kryžius su baltomis žvaigždėmis raudoname fone. Su šia emblema pietiečiai kovėsi su šiauriečiais. Karą jie pralaimėjo, vergija buvo panaikinta, bet įvairios konfederatų simbolikos, taip pat ir vėliavų, liko kai kuriose pietinėse valstijose nepaisant protestų dėl jos rasistinės praeities.
Ginčai dėl konfederatų simbolikos Jungtinėse Valstijose vėl įsiplieskė po afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje (Minesotos valstija). Jį sulaikydami gegužės 25 d. pareigūnai panaudojo smaugiamąjį veiksmą. Netrukus po to afroamerikietis mirė ligoninėje. Praėjus parai po incidento visi keturi jo sulaikymo operacijoje dalyvavę policininkai buvo atleisti iš pareigų, vėliau jiems buvo pateikti kaltinimai.
Po G. Floydo mirties daugelyje šalies valstijų prasidėjo protesto akcijos prieš tamsiaodžių amerikiečių teisių pažeidinėjimą, kurias lydėjo susirėmimai su policija, plėšikavimas ir vandalizmas.