Jūros lygiui pakanka pakilti vos 1 metrą, kad nuo Žemės paviršiaus dingtų legendinė Venecija. Miestui su painiu kanalų tinklu gresia didelis pavojus dėl kylančio vandens ir jo poveikio vietovės gruntui. 2008 m. potvynis labai nuniokojo miestą. Šis kataklizmas pasikartojo ir šių metų lapkritį, nes gausūs krituliai sutapo su potvyniais. Dabartinis vandens kilimas miestui pridarė daug nuostolių. Apsemtas visas istorinis centras, vanduo užliejo net Šv. Morkaus bazilikos kriptą. Vandens lygis pasiekė 127 cm ir dar kyla.

Pasaulinio vandenyno lygiui užtenka pakilti 2 metrus, ir bus apsemtas Amsterdamas. Nyderlandai yra žemumoje ir ketvirtadalis šalies faktiškai yra žemiau jūros lygio! Dideli pylimai apsaugo žemes nuo potvynių ir olandai gali gyventi teritorijoje, kuri jau seniai turėjo būti praryta jūros. Problema ta, kad kylant jūros lygiui pylimai patiria dideles apkrovas, o dėl potvynių ir audrų kyla pavojus, kad jie bus sugriauti. Preliminariais vertinimais Amsterdamui lieka dar apie 150 metų, kol taps naująja Atlantida.

Kad nuskandintų Hamburgą, vanduo turėtų pakilti 2,5 metro. Antrasis pagal dydį Vokietijos miestas yra įsikūręs Elbės užliejamame slėnyje, vos daugiau kaip už 100 km nuo Šiaurės jūros pakrantės. Miestas yra reguliariai užtvindomas dėl stiprių liūčių, o kylant pasaulinio vandenyno lygiui šis procesas tik stiprės. Hamburge veikia šiuolaikinė apsaugos nuo potvynių sistema, bet, kaip ir Nyderlanduose, ji gali tapti neefektyvi stipriai pakilus vandens lygiui.

Sankt Peterburgui taip pat yra pavojingas 2,5 m vandens lygio pakilimas. Nevos upės žiotyse įsikūręs miestas yra pastatytas salose, kurias jungia daugybė tiltų. Miesto gyventojai įprato prie nuolatinių potvynių ir jūros lygio kilimo, bet pastaraisiais metais jie padažnėjo ir tapo pavojingesni. Barjerai apsaugo miestą iš Suomių įlankos pusės, veikia įspėjimo apie potvynius sistema. Sant Peterburgo apsaugos sistemos, baigtos įrengti 2010 metais, dabar yra modelis, į kurį lygiuojasi kai kurie kiti žemumose įsikūrę miestai.

Kritinis vandens lygio pakilimas Los Andželui - 3 metrai. Los Andželas, kaip ir visa Kalifornija, - sritis, griečiau siejama su sausromis, o ne potvyniais. Bet šis miestas taip pat įeina į galimai užtvindomų miestų sąrašą. Išankstiniais skaičiavimais, Los Andželui liko mažiausia 200 metų, kol jūra ims prie jo artėti. Pietų Kalifornijos universitetas atlikęs išsamius tyrimus Ramiajame vandenyne ir Vakarinėje pakrantėje prognozuoja vandens lygio pakilimą nuo 5 iki 25 colių. Tai reiškia, kad kranto liniją jūra palaipsniui išplaus, vadinasi, griaus pastatus ir miestus pakrantės zonoje.

Kadangi San Franciskas yra netoli Los Andželo, pavojingas vandens lygio padidėjimas čia taip pat yra 3 metrai. Miestas yra įsikūręs pusiasalyje, išlinkusiame palei žemyną. Dėl kalnuoto landšafto apsaugoti šią teritoriją nuo vandens yra nepaprastai sunku.

Jeigu vandenyno lygis pakils 3 metrais, bus apsemta ir dalis Niujorko. Uragano Sendi padaryti nuostoliai ir ankstesnės stiprios audros jau parodė, kad Niujorkui reikia naujų apsaugos nuo potvynių įrenginių. Tragiškas 2012 metų tropinis ciklonas Jungtinėse Valstijose pražudė 117 žmonių ir dar 69 Kanadoje ir Karibuose. Po jo aukščiausio vandens pakilimo linija Niujorke pasiekė rekordinį aukštį.

Naujasis Orleanas - Amerikos miestas, kuriame dėl potvynių patiriami nuostoliai yra tiesiog tragiški. Pastaraisiais metais ištuštėjusios teritorijos palei Misisipę rodo, koks pažeidžiamas yra su stichija susidūręs žmogus. Uraganas Katrina praktiškai sunaikino daugumą miesto rajonų. Žemiausi Naujojo Orleano pylimai turi dar apie 350 metų laiko - po to juos praris vandenynas.

Kad nuskęstų Pietų Londonas, pasaulinio vandenyno lygis turėtų pakilti 5,5 m. Mitas apie Londoną, kurį praryja jūra, jaudina visuomenę jau seniai. Tačiau šiame mite yra nemaža dalis tiesos. Kodėl? Miestas yra pastatytas prie Temzės žiočių, o vietovė, kurioje yra įsikūrusi didžioji miesto dalis, ypač pietinė ir rytinė pusės, - pelkė. Šiuo metu nuo potvynių Londoną saugo sistema, vadinama Temzės barjeru. Kol Londoną ištiks Atlantidos likimas, praeis apie 375 metai.

Šanchajaus atsarga - net 6,5 metrų, jei daugiau - gali įvykti katastrofa. Kaip ir Los Andželas su San Francisku, Šanchajus - tik vienas iš kelių Kinijos miestų, kuriems pavojų kelia pasaulinio vandenyno kilimas. Kol vanduo pakils 6,5 m, gali praeiti apie 400 metų, ir tada miestas visiškai nuskęs. Reikia pasakyti, kad tai yra blogiausias įvykių eigos scenarijus, bet net nedidelis vandens lygio padidėjimas per palyginti neilgą laiką miestui labai pakenks. Čia nėra patikimų apsaugos nuo potvynių sistemų, ir miesto valdžia tik pradeda mąstyti apie šią problemą.