Briuselis parėmė Graikijos Vyriausybės finansų reformą. Tačiau pareiškė, jog už tai graikai turės gerokai susiveržti diržus ir klausyti, ką jiems sako ES. Graikų valdžia sutiko, tačiau žmonės baiminasi reformų.
Labiausiai graikus baugina Vyriausybės planuojamas valstybės išlaidų karpymas. Mat Briuselis pagrasino Atėnams, jog įtempta padėtis kelia pavojų euro zonai, tad reikia kuo skubiau imtis mažinti valstybės skolą bei biudžeto deficitą. Pastarasis siekia 12,7 proc. BVP.
Atėnai iki šiol tvirtino, kad susitvarkys patys ir tarptautinių kreditorių pagalba šaliai nereikalinga. Tačiau vienintelis kelias graikams - išlaidų karpymas.
“Mes susidūrėme su krize. Reikia kuo skubiau sumažinti deficitą, taip pat padidinti įplaukas į biudžetą”, - sakė Graikijos premjeras Georgas Papandrėjus. Jis reformoms įgyvendinti turi 4 mėnesius.
G.Papandrėjus pridūrė, kad dalis viešojo sektoriaus narių algų iš viso gali būti laikinai įšaldytos. Be to, premjeras perspėjo, kad bus didinamas pensinis amžius ir degalų kainos. Briuselis palaimino reformas, kurios, be kita ko, suteikia ES teisę labiau kontroliuoti graikų finansus.
“Mes suprantame, kad šių reformų įvykdymas nebus lengvas uždavinys, tačiau mes turime paremti graikų Vyriausybę ir griežtai sekti situaciją”, - pabrėžė ES komisaras Choakinas Almunija (Joaquin Almunia).
Tačiau prieš karpymo planus pirmieji sukilo graikų ūkininkai. Prie jų prisidėjo ir mokesčių inspektoriai bei muitinės pareigūnai. Žmonės reiškė nepasitenkinimą G.Papandrėjo Vyriausybės ketinimais karpyti jų atlyginimus. Kitą savaitę prie protestų pareiškė norą prisidėti ir daugiau viešojo sektoriaus tarnautojų.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"