Kremliaus represijos ir tarptautinis spaudimas

Stebėsenos grupė „OVD-Info" teigė, kad po V. Putino kreipimosi į tautą 24 skirtinguose šalies miestuose vykusiuose mitinguose buvo sulaikyti mažiausiai 425 žmonės. AFP žurnalistai Rusijos sostinės centre sakė, kad pagrindinėje prekybinėje gatvėje policija, dėvinti antiriaušinę ekipuotę, sulaikė mažiausiai 50 žmonių.

Buvusioje Rusijos imperijos sostinėje Sankt Peterburge AFP žurnalistai matė, kaip policija apsupo nedidelę protestuotojų grupę ir vieną po kito sulaikė demonstrantus. Protestuotojai skandavo „Mobilizacijai ne!".

„Išėjau į mitingą planuodamas dalyvauti, bet atrodo, kad visus jau suėmė. Šis režimas pasmerkė pats save ir naikina savo jaunimą", - sakė 60 metų gyventojas Aleksejus, atsisakęs nurodyti savo pavardę.

„Kodėl jūs tarnaujate Putinui, žmogui, kuris jau 20 metų yra valdžioje!" - vienam policininkui šaukė jaunas protestuotojas. „Atėjau pasakyti, kad esu prieš karą ir mobilizaciją", - AFP sakė studentė Oksana Sidorenko. „Kodėl jie už mane sprendžia mano ateitį? Bijau dėl savęs, dėl savo brolio", - pridūrė ji.

EPA-ELTA nuotr.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį sakė, kad Rusija mobilizuos apie 300 tūkst. rezervistų, po to, kai V.Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi perspėjo, kad Rusija Ukrainoje panaudos visas turimas karines priemones.

Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti - žmonės, nenorintys dalyvauti kare, akivaizdžiai išvyksta iš šalies.

Ką darys su dezertyrais?

Vokietija pasirengusi priimti rusų dezertyrus, ketvirtadienį pranešė ministrai, pasirodžius pranešimams apie žmones, bėgančius nuo dalinės mobilizacijos.

„Dezertyrai, kuriems gresia rimtos represijos, paprastai gali gauti tarptautinę apsaugą Vokietijoje", - sakė vidaus reikalų ministrė Nensi Faser (Nancy Faeser) interviu laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung" .

EPA-ELTA nuotr.

Savo ruožtu teisingumo ministras Markas Bušmanas (Marco Buschmann), panaudojęs grotažymę „dalinė mobilizacija", tviteryje parašė: „Matyt, daug rusų palieka savo tėvynę - visi, kurie nekenčia Putino kelio ir myli liberalią demokratiją, yra laukiami Vokietijoje".

O štai Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad rusai turėjo pakankamai laiko pareikšti savo poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu, todėl dabar nė viena valstybė neturi pareigos gelbėti nuo mobilizacijos bėgančius Rusijos piliečius.

„Karas prasidėjo 2014 metais, o ši pastaroji invazija prasidėjo vasario 24 dieną. Tai vis dėlto buvo nemažai laiko žmonėms apsispręsti, kokia yra jų pozicija šio karo atžvilgiu. Ir man nebūtų suprantama tokia situacija, kai mes žmones į Lietuvą humanitariniais pagrindais įsileidžiame tik dėl to, kad jiems karas buvo „okey", kai matei jį per televizorių sėdėdamas ant sofos, bet pasidarė nebe „okey", kai tavo Vyriausybė ar tavo Šoigu tave pakvietė į kariuomenę ir pasiūlė tame kare sudalyvauti savo fiziniu kūnu", - ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė.

Užveriamos sienos į Vakarus

Suomija, likusi paskutine Europos Sąjungos šalimi, per kurios sieną rusai dar gali išvykti į bloko teritorijas, trečiadienį pareiškė, kad rengia nacionalinį sprendimą, kaip „apriboti arba visiškai sustabdyti" turizmą iš Rusijos dėl invazijos į Ukrainą.

„Šis nacionalinis sprendimas gali reikšti naujus teisės aktus, kurie būtų priimti labai greitai", - spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Peka Havistas (Pekka Haavisto).

Liepos mėnesį baigus galioti COVID-19 apribojimams Rusijoje, prasidėjo rusų keliautojų antplūdis, o Europoje didėja nenoras įsileisti rusų turistus, kol tęsiasi karas.

Rugsėjo mėnesį Suomija drastiškai apribojo turistinių vizų išdavimą rusams. Tačiau jie ir toliau į Suomiją įvažiuoja su vizomis, išduotomis kitose Europos šalyse, priklausančiose Šengeno erdvei. „Suomija taip pat nebenori būti tranzitine šalimi kitų šalių išduodamoms Šengeno vizoms", - sakė P.Havistas.

Trečiadienį Suomijos dienraščio „Ilta-Sanomat" paskelbtos apklausos duomenimis, apie 70 proc. suomių nori, kad jų šalis nebeišduotų turistinių vizų rusams.

Suomija ragina Europos Sąjungą priimti sprendimą apriboti vizų rusams išdavimą, tačiau P.Havistas pažymėjo: „Nėra garantijos, kad tai įvyks labai greitai".

Suomijos sienos apsaugos tarnyba teigė, kad, nepaisant trečiadienį Rusijos paskelbtos karinės mobilizacijos, padėtis pasienyje „reikšmingai nepasikeitė", ir paneigė internete pasklidusius gandus apie kilometrines eiles.

Tarptautinė bendruomenė griežtina toną

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) trečiadienį Jungtinėse Tautose pareiškė: „Rusija begėdiškai pažeidė pagrindines Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas". Kremliui kliuvo ir už patį karą, ir už tai, kaip jis vykdomas - puolant Ukrainos mokyklas, geležinkelio stotis ir ligonines, siekiant „sunaikinti Ukrainos teisę egzistuoti kaip valstybei".

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją (JTGA), pareiškė, kad Rusija nėra rimtai suinteresuota taikos derybomis, ir paragino ją „bausti už agresiją".

„Ukraina nori taikos. Europa nori taikos. Pasaulis nori taikos. Ir mes pamatėme, kas vienintelis nori karo", - sakė V.Zelenskis iš anksto įrašytame vaizdo įraše, ragindamas tarptautinę bendruomenę nubausti Rusiją už „agresijos nusikaltimus prieš mūsų valstybę".

V.Zelenskis pareikalavo, kad specialus JTO tribunolas teisingai nubaustų Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą, įskaitant finansines sankcijas, ir atimtų iš Maskvos veto teisę Saugumo Taryboje, praneša „Reuters". „Rusija už šį karą turėtų sumokėti savo turtu", - sakė jis.

Ukrainos prezidentas išdėstė penkias, jo teigimu, nediskutuotinas taikos sąlygas. Tarp jų - bausmė Rusijai už agresiją, Ukrainos saugumo ir teritorinio vientisumo atkūrimas bei saugumo garantijos.

V.Zelenskis taip pat perspėjo dėl galimos pasaulinės branduolinės katastrofos, atsižvelgdamas į padėtį užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje.

„Rusijos radiacinis šantažas yra tai, kas turėtų rūpėti kiekvienam iš jūsų, - ryžtingai kalbėjo V.Zelenskis. - Nes niekas iš jūsų neras vakcinos nuo radiacinės ligos".

Kalbos pabaigoje dauguma JT delegatų V.Zelenskiui plojo atsistoję.

Paskutiniai draugai

Jungtinėse Tautose svarstant V.Zelenskio teisę pasisakyti vaizdo įrašu kartu su Rusija prieštaravo vos kelios šalys - Baltarusija, Kuba, Šiaurės Korėja, Sirija, Nikaragva ir Eritrėja. Kinija susilaikė, o ilgalaikė Rusijos partnerė palaikė Ukrainą. Šis techninis sprendimas rodo, kiek ištikimų sąjungininkų beliko Rusijai.

Šanchajaus Bendradarbiavimo Organizacijos forume šį mėnesį Indijos premjeras Narendra Modis (Narendra Modi) V.Putinui tarė, jog ši epocha nėra tinkama kariauti, o dar prieš tai V.Putinas prasitarė, kad ir Kinija turi klausimų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Be to, Kinija, turėdama savų interesų dėl Tibeto, Rytų Turkestano ir iš dalies - dėl Taivano, griežtai pasmerkė bet kokį separatizmą ir atsisakė pripažinti prorusiškas kvazirespublikas Ukrainoje. Po truputį šąla ir Vidurinės Azijos šalių, pirmiausiai - Kazachstano santykiai su Rusija, o nuolatos laviravęs Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdoğan) paragino baigti karą. Turkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Ukrainoje Rusijos planuojami referendumai - neteisėti, Ankara anksčiau yra atsisakiusi pripažinti ir Krymo aneksiją.

Europos Sąjungoje, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams pagaliau užėmus aiškiai antikremlines pozicijas, Rusijai liko vienintelė sąlyginė sąjungininkė - Vengrija. Jos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orbán) reikalauja, kad Europos Sąjungos sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą būtų atšauktos vėliausiai iki šių metų pabaigos.

Kaip pranešama, V.Orbanas tai pareiškė trečiadienio vakarą, valdančiosios partijos „Fidesz" suvažiavime. Provyriausybinis dienraštis „Magyar Nemzet" citavo Vengrijos premjerą, kuris tvirtino, esą Maskvai pritaikytas baudžiamąsias priemones „europiečiams primetė Briuselio biurokratai". „Šios sankcijos lemia ekonomines problemas, energetikos krizę ir infliaciją", - kalbėjo V.Orbanas.

Europos Sąjungos sprendimams dėl sankcijų reikalingas vienbalsis visų šalių narių pritarimas. Vengrija yra Sąjungos narė nuo 2004 m., bet pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie galimą pasitraukimą.

Nors per tokias šalis kaip Vengrija Rusija vis dar bando daryti įtaką tarptautiniams galių centrams, aiškėja, kad jos lyga pasauliniu mastu - marginalios Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos valstybėlės. Europoje jai liko tik Baltarusija, o Vengrija rūpinasi savo piliečių buitimi ir nutrauks bendradarbiavimą, jei tik Europos partneriai pasiūlys geresnes sąlygas. Smaugianti savo pajungtas tautas, persekiojanti laisvės siekiančius žmones, kaimynus puldinėjanti teroristinė valstybė tampa pasaulinės bendruomenės atstumtąja.

Apsikeitė belaisviais

Trečiadienį Turkijoje įvyko Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais. Buvo išvaduoti penki Mariupolį gynusių karių vadai: Azovo pulko vadas Denisas „Redis" Prokopenko, vado pavaduotojas Sviatoslavas „Kalina" Ponomar, vyresnysis karininkas Olegas Chomenko, 36-os jūrų pėstininkų brigados vadas Sergejus „Volina" Volynskis ir 12-os nacionalinės gvardijos brigados vadas Denisas Šlega.

EPA-ELTA nuotr.

Tačiau jie iki karo pabaigos namo negrįš - juos asmeniškai globos Turkijos prezidentas R.Erdoganas. Dar tarpininkaujant Saudo Arabijai grįš namo penki Didžiosios Britanijos, du JAV, po vieną Maroko ir Švedijos, vienas Kroatijos pilietis, kurie kovojo Ukrainos pusėje. Jiems buvo paskirtos mirties bausmės.

Iš viso Ukrainai pavyko susigrąžinti per 200 rusų nelaisvėje buvusių tautiečių. Ukraina juos iškeitė į 50 Rusijos piliečių ir Viktorą Medvedčuką.

Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos ekspertas Audrius Butkevičius:

Europos visuomenės turi vienareikšmę poziciją V.Putino ir Rusijos atžvilgiu. Tiek Prancūzijos, tiek Vokietijos vadovams užimti dviprasmiškas pozicijas jau būtų pernelyg didelė prabanga. Jie suvokia, kad atėjo galas jų galimybėms graužti riebų Rusijos kaulą. Griūvant Rusijai jie gali šį tą sužvejoti ir sau.

Stipresnės sankcijos Rusijai galėtų būti visiškas Rusijos energijos atsisakymas. Suvaržant net ir tuos tiekimus, kurie laikomi humanitariniais, įskaitant medikamentus. Suvaržant ir maisto produktų tiekimus. Jokių sūrių, jokio prancūziško konjako, jokių itališkų dešrų. Tikrovė, kurioje gyvenome sovietų laikais, kai indiškos arbatos pakelis su drambliu buvo gera dovana draugui, turi tapti Rusijos gyvenimo realybe.

Pasipriešinimas jau vyksta. Rusai lėtai kinko, bet greitai važiuoja. Kinkymo procesas jau yra. Pačiam buvo sunku patikėti savo akimis, regint jau kitą dieną po mobilizacijos masinius mitingus. Visuomenė bunda, šia mobilizacija V.Putinas pasikėsino į Rusijos gyventojų gyvybes.

Didžiausia parama, kokią Lietuva gali teikti Ukrainai, tai veiksmingas pačios Lietuvos pasiruošimas gintis. Kur Lietuvos priešlėktuvinė gynyba? Kokiam kovos dienų skaičiui Lietuva turi šaudmenų? Per kur Lietuva, o taip pat - Latvija ir Estija, gaus pagalbą prasidėjus konfliktui? Kur mūsų keliai, bent vienas geležinkelis, rišantis mus su Lenkija ir Vakarų Europa? Pagaliau, koks dabar mūsų visuomenės paruošimas galimam konfliktui?

Antra vertus, Lietuva, torpeduojanti Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkų politiką Rusijos atžvilgiu tariamai radikaliais ir antirusiškais sprendimais, diskredituoja save ir visus Ukrainos klausimo sprendimus. Taip Kiniją iš galimos sąjungininkės prieš Rusiją rizikuota paversti pastarosios sąjungininke, o Baltarusija ir galutinai įstumta į Rusijos glėbį. Šiandien iš Baltarusijos puolama Ukraina ir tai - „mūsų" politikos pasekmė.