Kinijoje iki šios dienos koronavirusu užsikrėtusių užsienio šalių piliečių skaičius iš viso siekia 27. Du iš jų mirė, o dar trys asmenys pasveiko, vakar nurodė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Gengas Šuangas (Geng Shuang) ir patikino, kad Kinija teikia didelę svarbą visų užsienio piliečių sveikatai ir saugumui.
1 nuotr.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo teigimu, šalyje iš viso 27 užsieniečiams buvo diagnozuotas naujasis koronavirusas. Jis nusinešė dviejų JAV ir Japonijos piliečių gyvybes. Kaip nurodoma, mirė amerikietė moteris ir japonas vyras.
Tačiau Kinija nepateikia duomenų, kokių šalių piliečiams Kinijoje buvo nustatytas koronavirusas.
Kinijoje nuo koronaviruso jau mirė 910 žmonių. Žemyninėje šalies dalyje registruotų susirgimų skaičius taip pat smarkiai išaugo ir dabar viršija 40 tūkst. 3300 žmonių pasveiko. Be Kinijos, dar 24 šalys pranešė apie patvirtintus užsikrėtimo koronavirusu atvejus.
Kinija praėjusių metų gruodžio 31 d. pranešė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) apie nežinomo tipo pneumonijos protrūkį Uhane - dideliame prekybos ir pramonės centre, kuriame gyvena daugiau kaip 11 milijonų žmonių. Ligos sukėlėjas - koronavirusas 2019-nCoV - buvo nustatytas sausio 7 d. Tuo metu Junginėje Karalystėje, kur gyvena daug lietuvių, naujasis mirtinas koronavirusas paskelbtas rimta grėsme visuomenės sveikatai. Toks sprendimas suteikia vyriausybei daugiau galių kovoti su viruso plitimu.
Ministerija nurodė, kad koronavirusu apsikrėtę žmonės bus karantinuojami Arou Parko ir Kents Hilo ligoninėse.
Japonijos Jokohamos uoste stovinčiame kruiziniame laive vakar nustatyta dar 60 koronaviruso atvejų. Iš viso laive, kuriame paskelbtas karantinas, infekuotųjų skaičius pasiekė mažiausiai 130. Laive yra 2666 keleiviai ir 1045 įgulos nariai. Jie negalės palikti laivo iki vasario 19-osios.
Mokslininkai kuria vakciną
Mokslininkai iš JAV ir Australijos, siekdami per rekordiškai trumpą laiką sukurti vakciną, skirtą kovoti su koronaviruso protrūkiu Kinijoje, pasitelkia naujas technologijas ir vykdo ambicingus tyrimus, kuriems skiriami milijonai dolerių.
Paprastai sukurti vakciną užtrunka keletą metų: procesas apima ilgą bandymų su gyvūnais laikotarpį, klinikinius bandymus su žmonėmis ir oficialių reguliuotojų patvirtinimų priėmimą.
Tačiau kelios mokslininkų komandos, remiamos tarptautinės su ligų protrūkiais kovojančios institucijos, vakciną mėgina išrasti kuo greičiau, o australų mokslininkai tikisi, kad jų vakcina bus paruošta jau po šešių mėnesių.
„Tai itin įtempta situacija, mums tenka daug atsakomybės“, - sakė vyresnysis tyrėjas iš Australijos Kvinslando universiteto Keitas Čapelas (Keith Chappell). Mokslininkas taip pat teigė, kad jį guodžia faktas, jog tokią pačią misiją vykdo ir dar kelios komandos visame pasaulyje. „Viliamės, kad nors vienas iš šių projektų bus sėkmingas ir padės kontroliuoti šį protrūkį“, - sakė jis.
Bet net ir šešių mėnesių laikotarpis, virusui sparčiai plintant, atrodo neįtikėtinai ilgas. Kiekvieną dieną Kinijoje nuo jo miršta arti šimto žmonių.
Tyrimams vadovauja Epideminės parengties inovacijų koalicija (CEPI) - 2017 m. įsteigta institucija, finansuojanti brangius biotechnologijų tyrimus po Ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikoje, nusinešusio daugiau nei 11 000 žmonių gyvybių.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
