respublika.lt

Kodėl žmonės veržiasi į Angliją?

(106)
2021 lapkričio 28 11:46:00
Ričardas ČEKUTIS

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Žeraldas Darmanenas (Gerald Darmanin) vakar pareiškė Jungtinės Karalystės kolegei Priti Patel, kad atsisako planuotų savaitgalio derybų su ja, protestuodamas prieš ministro pirmininko Boriso Džonsono (Boris Johnson) paviešintą laišką dėl migrantų krizės.


Ž.Darmanenas pareiškė, kad B.Džonsono laiškas prezidentui Emanueliui Makronui (Emmanuel Macron), kuriame siūloma Prancūzijai atgal priimti migrantus, kertančius Lamanšo sąsiaurį, yra „nusivylimas". Jis pridūrė: „Tai, kad jis buvo paviešintas, yra dar blogiau. Todėl turiu atšaukti mūsų susitikimą Kalė mieste sekmadienį."

×
nuotr. 1 nuotr.
Naujas kivirčas dar pagilino tarp Britanijos ir Prancūzijos kylančias problemas po „Brexit“. EPA-Eltos nuotr.

Prancūzija ketino priimti visų Lamanšo sąsiaurio pakrantės valstybių ministrus, įskaitant P.Patel, į svarbų posėdį dėl migrantų krizės Kalė uostamiestyje sekmadienį po to, kai šią savaitę prie Prancūzijos krantų nuskendo 27 migrantai. Ž.Darmanenui artimas šaltinis sakė, kad susitikimas vyks su kitų Europos šalių ministrais, tačiau P.Patel nebėra kviečiama po neva „nepriimtino" B.Džonsono laiško.

Užvakar B.Džonsonas parašė E.Makronui, prašydamas Prancūzijos nedelsiant atsiimti visus migrantus, kurie išsilaipina Anglijoje perplaukę Lamanšo sąsiaurį. Neįprasta buvo, kad visas laiško tekstas buvo paskelbtas tviteryje.

Migrantų grąžinimas reikšmingai sumažintų - arba net sustabdytų - keliones ir išgelbėtų tūkstančius gyvybių iš esmės sulaužant nusikalstamų grupuočių verslo modelį, sakė jis.

B.Džonsono laiške nurodytos sritys, kuriose reikia glaudesnio bendradarbiavimo su Prancūzija, siūlomas bendras pasienio patruliavimas, stebėjimas iš oro ir dalijimasis žvalgybos duomenimis.

Naujas kivirčas dar pagilino tarp Britanijos ir Prancūzijos kylančias problemas po „Brexit".

Migrantai muša rekordus

Prieglobsčio prašymų skaičius Jungtinėje Karalystėje išaugo iki aukščiausio lygio per 17 metų. Per 12 mėnesių iki rugsėjo prieglobsčio pasiprašė 37 562 žmonės, užvakar Londone pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Tai beveik penktadaliu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir šiek tiek daugiau, nei per nelegalų judėjimo piką 2015-2016 metais. Pastarąjį kartą daugiau prieglobsčio prašymų pateikta per 12 mėnesių iki 2004-ųjų birželio.

2021 metų rugsėjo pabaigos duomenimis, sprendimo dėl savo prieglobsčio prašymo laukė 67 547 žmonės. Tai 41 proc. daugiau, nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ir didžiausias skaičius apskritai.

Britų vyriausybė po „Brexit" smarkiai sugriežtino imigracijos taisykles. Vadinamieji žmogaus teisių aktyvistai skundžiasi, kad nuo tada migrantai faktiškai neturi galimybių legaliai patekti į šalį.

Nepaisant to, šiais metais per Lamanšą į šalį nelegaliai atvyko tris kartus daugiau žmonių, nei per visus 2020-uosius.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS:

Man yra tekę būti Kalė uoste ir savo akimis mačiau milžinišką migrantų stovyklą, iš kurios jie visokiausiais būdais bando patekti į Jungtinę Karalystę. Šis procesas jau vyksta dešimtmečius. Tačiau prancūzai kažkodėl nevadinami „hibridinio karo" iniciatoriais prieš Angliją.

Neužmirškime, kad į ES dešimtmečius eina migrantai įvairiausiais maršrutais ir ji juos priima, tik vienintelė vieta, kur jie įstrigo, - tai Baltarusijos ir Lenkijos pasienis. Tai, ką lenkai daro su tais besiveržiančiais, daugiau niekas Europoje nedaro - laisto juos vandeniu esant minusinei temperatūrai... Štai Europoje nuskambėjo toks pareiškimas: esą kiekviena šalis pati sprendžia, kaip su tuo dorotis.

Bet, kaip suprantame, vienos šalys šiuo požiūriu yra privilegijuotos, o kitoms tai draudžiama - čia ir yra šuo pakastas: pasaulis yra susiskirstęs į klases - valstybių, tautų... Aš drįstu spėlioti, kad tie migrantai, kurie veržiasi į britų salas, gal yra šiek tiek nuovokesni už kitus, nes jie pradeda įtarti, jog britams pasitraukus iš ES ir kartu su JAV bei Australija įkūrus naują anglosaksų bloką, ten bus saugiau, negu kur nors kitur. Akivaizdu, kad šis naujas blokas bus nukreiptas ir prieš Europos Sąjungą.

Nemanau, kad prancūzai migrantus stumia į Angliją specialiai. Tas naujasis aljansas rodo, kad anglosaksai vėl grįžo prie to, kuo užsiiminėjo šimtmečius - jie vadovavo mūsų pasauliui, kitas tautas ir valstybes sumušdami kaktomis bei kiršindami. Mes nuolat skaitome apie dabar vykstantį šaltąjį karą, todėl aš, būdamas migrantu, įtarčiau, jog Europa bus šio karo auka. Todėl logiška pasirinkti gyventi britų salose, negu Prancūzijoje ar Italijoje... Na, o britai turi savo svarą sterlingų, dėl to kol kas gali emituoti pinigus, o viena iš konflikto priežasčių ir yra perteklinė pinigų emisija. Taigi anglosaksai grįžta prie įprastos politikos - skaldyk ir valdyk.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (106)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KROVINIAI: Rygos uostas pranešė per praėjusius metus perkrovęs 21,499 mln. tonų krovinių – tai 9,3% mažiau nei 2020 m.
  • MAŽĖJIMAS: Kinijos populiacija sensta – darbingo amžiaus žmonių, kuriems nuo 16 iki 59 metų, per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 7 proc. punktais – nuo 70% iki 62,5%.
  • AUGIMAS: Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse didėjo, labiausiai elektra brango Lietuvoje – 20 proc., iki 172,38 Eur/MWh.
  • DRAUDIMAS: Pirmoji pasaulio teniso raketė Novakas Džokovičius po jo vizos atšaukimo negalės atvykti į Australiją trejus metus, patvirtino šios šalies federalinė vyriausybė.
  • PLANAI: Antradienį Seimas ketina imtis net trijų Konstitucijos pataisų.
  • AUGIMAS: 10 turtingiausių pasaulio vyrų per pirmuosius dvejus koronaviruso pandemijos metus, pasaulyje augant skurdui ir nelygybei, savo turtus padvigubino, sakoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
  • TRŪKUMAS: 2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių.
  • METINĖS: Pirmadienį Lietuvoje bus minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 31-osios metinės.
  • EKONOMIKA: Kinijos ekonomika praėjusiais metais augo 8,1%, palyginti su 2020 rodikliu, kas 0,3% procentiniais punktais atsiliko nuo prognozių.
  • RESPIRATORIAI: Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per renginius uždarose erdvėse privalu dėvėti respiratorius, atvykus iš užsienio ar turėjus kontaktą su sergančiuoju namuose, darbe izoliuotis bus galima trumpiau.
Daugiau

Dienos klausimas

Kas jus dabar labiau neramina - piliečių vidinis susipriešinimas ar valstybės išorinės grėsmės?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių šiemet įvykusių įvykių galėtumėte įvardinti kaip „Metų įvykį“?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +4 C

-4 +2 C

 

-6 +4 C

-1 +2 C

-4 +2 C

 

+1 +4 C

0-13 m/s

0-7 m/s

 

0-9 m/s