Kodėl dėl antros kelionės į Astaną aš gerai pagalvočiau

Švarios gatvės ir polinkis į gigantomaniją

Astana pasitiko beveik tokia pat, kokia vaizduojama nuotraukose ar reklaminiuose filmukuose - plačios švarios (nes valoma po kelis kartus per dieną) gatvės, iš toli matomos mečetės, dangoraižiais nusėtas centras, kuris naktimis sušvinta visomis įmanomomis spalvomis. Dar joje, kur bepažvelgsi, į dangų stiebiasi kranai. Pasak vietos gyventojų, miestas plečiasi, todėl statybos jame vyksta pilnu tempu, o 20-30 aukštų gyvenamieji namai statomi taupant vietą. Žemės drebėjimų regione nevyksta, todėl toks aukštingumas pasiteisina.

Taip pat šiuo metu Astanoje tiesiamas oro uostą ir geležinkelio stotį turintis sujungti, aukštai virš žemės einantis geležinkelis - puikus būdas spręsti spūsčių, kurių mieste netrūksta, ir susisiekimo problemas.

Nors gatvės mieste plačios ir niekas jų net negalvoja siaurinti, piko valandomis jos sėkmingai užsikemša. Vietinių vairavimo stilius taip pat labai specifinis, todėl prie europinės tvarkos pratusiems vairuotojams čia sėsti prie vairo nebūtų išmintinga. Visgi per kelias praleistas dienas, nepaisant chaoso keliuose ir netylančių garsinių signalų, eismo įvykių pastebėti neteko.

Dar į akis krito miesto, o gal ir šalies valdžios polinkis į gigantomaniją. Astanoje netrūksta aukštų pastatų, čia yra didžiausia regione mečetė, didžiausia regione „palapinė" (atitinkamos formos prekybos centras) ir didžiausias regione nacionalinis muziejus. Tiesa, skirtingai nuo visokių vamzdžių ar stiklinių baisuoklių, kuriuos taip pamėgo Vilniaus valdžia, Astanoje visi statiniai sudaro harmoningą visumą ir puikiai dera prie aplinkos.

Muziejus, į kurį norisi sugrįžti

Pirmas aplankytas kultūrinis objektas Astanoje - maždaug prieš dešimtmetį atidarytas Kazachstano nacionalinis muziejus. Bendras žemės sklypo plotas - 9,9 ha, pastatų plotas - 74 000 m².

Muziejus įkurtas pirmojo Nepriklausomos Kazachstano Respublikos prezidento Nursultano Nazarbajevo iniciatyva. Nors vėliau kai kurios regalijos iš N.Nazarbajevo buvo atimtos, ekspozicijos pradžioje lankytojus pasitinka didžiulis triptikas, kuriame tarp Kazachstanui svarbių įvykių puikuojasi ir pirmasis šalies prezidentas (jo vardas suteiktas Astanos oro uostui ir vienam iš miesto universiteto).

Muziejus įsikūręs pagrindinėje šalies aikštėje - Nepriklausomybės aikštėje. Dėl pastato architektūros, kuriai taip pat būdingos bendros gigantomanijos tendencijos, būtų galima ginčytis, tačiau ekspozicija verta pagyrų. Pagrindinį muziejaus fondą sudaro neįkainuojami archeologiniai radiniai ir istorinis regiono palikimas. Muziejuje yra Auksinis žmogus (tiksliau, be pagrindinio „Auksinio žmogaus" yra dar keli tokio paties tipo eksponatai, kurių drabužiai gausiai dekoruoti auksu), Berelio, Taldy, Taksai-2 laidojimo piliakalnių auksiniai radiniai, unikalūs Botų gyvenvietės radiniai, artefaktai iš viduramžių Turkestano, Otyraro, Tarazo, Koylyko, Bozoko ir kt. miestų. Įdomi detalė - jeigu Lietuvos muziejuose auksiniai dirbiniai yra retenybė, tai Kazachstano nacionaliniame muziejuje jų yra ypač daug.

Atkreipiau dėmesį, kad kai kurie tradiciniai dabartinio Kazachstano teritorijoje gyvenusių tautų audiniai ir jų raštai labai primena matomus lietuviškoje etnografijoje. Nesiimsiu spėlioti - sutapimas tai ar mūsų regionus siejo kokie nors prekybiniai-kultūriniai ryšiai, tačiau jurtoje kabančios juostos atrodė tarsi paimtos iš Lietuvos senovinių kaimo gryčių.

Patį muziejų sudaro septyni blokai su kintamu aukštų skaičiumi iki devinto aukšto. Parodų plotą užima 11 salių, kurių bendras plotas viršija 14 000 kv.m. Jame yra tokios salės: Astanos, Nepriklausomo Kazachstano, Aukso, Senovės ir viduramžių istorijos, Istorijos, Etnografijos, Šiuolaikinio meno. Taip pat jame įkurtos patalpos vaikų muziejui, vaikų kūrybiškumo centrui, dviem parodų salėms, restauravimo dirbtuvėms, laboratorijoms, profesinėms saugykloms, mokslinei bibliotekai su skaitykla, konferencijų salei ir suvenyrų kioskams.

Muziejus aprūpintas naujausiomis technologijomis: unikalus lenktas ekranas su specialiu vaizdo turiniu, žiniasklaidos grindys, kurias sudaro daugiau nei 800 ekranų, dinamiškas naujojo Astanos verslo ir kultūros centro modelis, holograma, LED ekranai, informaciniai kioskai, daugialypės terpės garso gidas su informacija keliomis kalbomis. Įrengiant muziejų pagalvota apie žmones su negalia - aklieji informaciją apie įdomiausius eksponatus gali perskaityti specialiose lentelėse ir pačiupinėti eksponatų kopijas, negirdintiems lankytojams istorija pasakojama gestų kalba.

Norint ramiai apžiūrėti tai, ką siūlo muziejus, reikėtų tam paskirti maždaug pusdienį ir tai dienai nebeplanuoti jokių darbų, o nusiteikti ramiai „suvirškinti" informaciją, priverčiančią kitaip pažiūrėti į Kazachstaną ir jo istoriją.

Energetikos ateities muziejus

Visiškai kitoks yra paviljonas „Nur Alem", kuriame įsikūręs pirmasis šalyje ateities energetikos muziejus. Šis apskritimo formos statinys išgarsėjo dar tuomet, kai čia 2017 metais vyko tarptautinė EXPO paroda. Išskirtinė jo forma lėmė, kad minėtas paviljonas buvo lankomiausias. Parodai pasibaigus kazachai statinių kompleksą pritaikė kitoms reikmėms - pagrindiniame pastate įsikūrė muziejus, kitose erdvėse „apsigyveno" teatras, kavinės, biurai ir t.t.

„Nur Alem" ekspozicijos išdėstytos per aštuonis statinio aukštus ir kiekviena jų turi savo koncepciją bei vis kitokį išpildymą. Lankytojai čia gali susipažinti su Astanos ateities vizija, kosmoso, saulės, vėjo ar net biomasės energija. Taip pat čia „auga" pasaulio medis, kurio viršuje prisiglaudė stebuklingojo paukščio kiaušinis (arba pagal kitą legendos versiją - Saulė), kurią sparnuotis saugo nuo blogį įkūnijančio drakono.

Ekskursiją verta pradėti nuo viršutinio aukšto, iš kurio atsiveria įspūdingas vaizdas ne tik į miestą, bet ir į paties paviljono vidų. Tiesa, tai, kaip ir pasivaikščiojimas apžvalgos aikštele permatomomis grindimis, tinka tik nebijantiems aukščio.

Kiti aukštai išsamiai pasakoja apie tai, kaip Kazachstane diegiami alternatyvūs energijos šaltiniai. Sumanytojai tikisi, kad nelabai tolimoje ateityje 80 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos bus gaunama naudojant „žaliąsias" technologijas ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

Septintas aukštas panardins į neištirtus kosmoso tolius ir papasakos apie kosmoso energijos potencialą. Pasigrožėjus kosmine panorama, bus galima pasivaikščioti kosminiu tuneliu ir net Mėnulio paviršiumi.

Šeštame aukšte įtupdytas įspūdingas Saulės modelis, pasakojama apie šiame šviesulyje vykstančius procesus ir Saulės energetinį potencialą. Taip pat čia galima susipažinti su Saulės medžiu, skirtingų tautų požiūriu į šviesulį bei pasigrožėti joje vykstančiais termobranduoliniais procesais.

Aukštu žemiau pasitinka vėjo ir oro muziejus, pasakojantis, kaip susidaro poliarinės pašvaistės, kaip susiformuoja tornadai ir kokią įtaką oro srautai daro regiono meteorologinėms sąlygoms. Taip pat specialiai tam įrengtame tunelyje galima fiziškai pajusti skirtingo stiprumo vėjus.

Antras-ketvirtas aukštai nustebins pasakojimais apie biomasės bei kinetinę energijas, taip pat primins vandens energijos istoriją bei svarbą.

Pirmasis, didžiausias aukštas, skirtas šalies tradicijoms ir kultūrai.

Į viršutinį aukštą, paprastai, kylama liftu, likę aukštai, nulipant po 60 laiptelių kaskart, įveikiami pėsčiomis, todėl tikslinga ne tik numatyti užtektinai laiko pasivaikščiojimui, bet ir nusiteikti, kad teks pasportuoti. Tas pats pasakytina ir apie Nacionalinį muziejų.

Bilietų kainos į muziejus, perskaičiuojant į eurus, svyruoja nuo 1,5 iki 3 eurų.

Gražu, bet...

Kazachstanas - turizmui palanki šalis. ES piliečiams vizų į jį nereikia, kainos yra draugiškos (tik kavinės pačios pasiima 10 proc. už aptarnavimą). Šalis džiugina gamtos įvairove, pradedant stepėmis ar jūros pakrante ir baigiant giriomis bei sniegu užklotais kalnais.

Viskas būtų gražu, jeigu ne vienas „bet" - nors apie tai kalbama jau ne vienerius, tiesioginio oro susisiekimo tarp Lietuvos ir Kazachstano vis dar nėra. Tai lemia, kad skristi į Kazachstaną tenka su persėdimu ir kelionė trunka apie 12-14 valandų. Didžiausių kelionių entuziastų tai neatbaidys, bet norintys tiesiog pailsėti, tikėtina, pagalvos apie kitas kryptis. Visgi neabejoju, kad išsprendus susisiekimo klausimą, turistų srautai tarp mūsų šalių ims sparčiai augti, kadangi tiek viena, tiek kita valstybė turi ką pasiūlyti ir kuo nustebinti keliautojus.