respublika.lt

Kinijos atšalimas kol kas gąsdina ne visus

(55)
2021 lapkričio 29 08:13:00
Olava STRIKULIENĖ

Vilniuje lapkričio 20-ąją atidaryta taivaniečių ekonominė atstovybė dar labiau apsunkino mūsų verslininkų galimybes įsitvirtinti milžiniškoje ir vis dar augančioje Kinijos Liaudies Respublikos rinkoje. Kinija laiko Taivaną savo dalimi, todėl iš anksto buvo įspėjusi, kad didesnis politinis salos pripažinimas pakenks abiejų šalių politiniams ir ekonominiams santykiams. Taip ir įvyko.

×
nuotr. 1 nuotr.
Kadangi lietuviški grūdai pasaulyje turi didelę paklausą, galimos kinų sankcijos mūsų žemdirbių negąsdina. Eltos nuotr.

 

Iš Lietuvos ir Kinijos atšaukti abiejų valstybių ambasadoriai. Paliktos tik žemesnio diplomatinio lygio atstovybės. Pradėjo strigti mūsų prekių eksportas. Sustabdyti krovininiai traukiniai į Lietuvą. Sumažinti kredito limitai mūsų įmonėms, dirbančioms su Kinija. Sustabdytas maisto eksporto leidimų išdavimas. Ne veltui Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian įspėjo, kad „Lietuva pjaus tai, ką pasėjo". Bet kas pjaus? Lietuvos užsienio politikos strateguotojai ar lietuviškas verslas? Ar buvo galima to išvengti?

Pirmas ne politinis, bet grynai ekonominis klausimas - kur Lietuvos eksportuotojai ras daugiau potencialių savo prekių vartotojų? Kinija turi daugiau nei 1,4 mlrd. gyventojų, o Taivane jų gyvena 23,57 mln. Taigi vartotojų daug mažiau. Kitas aspektas - Kinijos dalis bendrame Lietuvos eksporte ir importe buvo kur kas didesnė nei Taivano. Statistikos departamento duomenimis, Kinijos dalis bendrame Lietuvos prekių eksporte pernai buvo 1,1 proc., o Taivano - 0,1 proc. Kinijos dalis bendrame importe į Lietuvą pernai siekė 4 proc. ir iš visų valstybių, importuojančių į Lietuvą, užėmė 7-ąją vietą. Kai tuo metu taivanietiškų prekių importas į Lietuvą pernai tesiekė 0,2 proc. ir užėmė 35-ąją vietą importuotojų į mūsų valstybę sąraše. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, 2019-2020 m. mūsų prekybos apyvarta su Kinija siekė 1,5 mlrd. eurų. Kinija jau buvo tapusi mūsų prekybos partnere Nr.13. Eksportas siekė 0,3 mlrd. eurų, o importas - 1,2 mlrd. eurų.

Tiesa, nei Kinija, nei Taivanas nebuvo patys aktyviausi importuotojai, tačiau Lietuvos dvišalė prekyba su Kinija nuosekliai augo. Ir, jei ne diplomatinis konfliktas, būtų augusi toliau. Mes į Kiniją eksportavome javus (22 proc.), baldus, patalynę, čiužinius, medieną, optiką, medicinos prietaisus, pieno produktus. Vien lazerių eksportavome daugiau nei už 12,7 mln. eurų. Statistikos departamento ir viešosios įstaigos „Versli Lietuva" duomenimis, kinai mums siuntė elektros mašinas ir įrenginius, baldus, antžeminio transporto priemones, optikos, medicinos prietaisus.

Didelis optimizmas


Anot Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) prezidento Rimo Varkulevičiaus, kalbėjusio su ELTA atstovu, jis Lietuvos ir Taivano bendrą žingsnį (įsteigiant tiek Taipėjuje, tiek Vilniuje atstovybes - aut. past.) vertina labai teigiamai:

„Taivaniečių atstovybė bus ta institucinė vieta, į kurią galės kreiptis verslas. Tai visada yra svarbu ekonominiu aspektu."

R.Varkulevičius tikino, kad iš Tolimųjų Rytų kol kas sklinda tik retorika, o prekyba vyksta įprastai. Esą ekonominiai santykiai dažnai skiriasi nuo politinių.

Aišku, kai kurių mums reikalingų kiniškių prekių galime nusipirkti ne tiesiogiai iš gamintojo, bet iš Vokietijos ir Lenkijos. Pastarosios valstybės dėl politinio požiūrio į Taivaną yra daug santūresnės nei Lietuva. Tačiau perkant kiniškas prekes per tarpininkus, šios prekės pabrangs. Tai nuostolis mūsų vartotojams.

Realistiškas optimizmas


Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas patvirtino, kad Lietuvoje užauginti grūdai eksportuojami ir į Kiniją, tačiau dėl galimo jų eksporto nutraukimo nesibaimino:

„Eksportas prasidėjo ne taip seniai, labai ilgai vedėme derybas su Kinija dėl reikalingų dokumentų. Nėra taip paprasta į tą rinką papulti. Regis, 2018 m. pradėjome grūdų eksportą. Sunku spręsti, kaip jų eksportą į Kiniją paveiks užsienio politika. Grūdų poreikis visame pasaulyje tik auga. Tikrai nėra jokių sunkumų parduoti lietuviškus grūdus. Prognozuojama, kad po pasaulinės energetikos krizės, maždaug po dvejų trejų metų, prasidės pasaulinė maisto krizė, tad nežinau, ar Kinija grūdų neimportuos, jei jai reikės. Nepirks grūdų iš Lietuvos, parduosime kitur. Grūdų rinka tarpusavyje yra labai susijusi. Nedrįstu vertinti, kaip Lietuvos užsienio politika paveiks grūdų rinką, bet mūsų grūdai dėl savo geros kokybės yra paklausūs visame pasaulyje. Jie eksportuojami ir į Europos Sąjungos valstybes, ir į Norvegiją, Šiaurės Afriką, į Vidurinę Aziją - mūsų grūdai paklausūs visur. Nepirks vieni - pirks kiti. Eksporto kryptys yra pačios įvairiausios."

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuva į Kiniją eksportavo grūdų už 69 346,7 eurų, o pieno ir pieno produktų - už 3450,9 eurų. Tuo metu Taivanas, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, nors ir importuoja savo reikmėms apie 1,5 mln. tonų grūdų, tačiau 80 proc. šio importo sudaro grūdai iš JAV. Tiesa, kai Lietuvoje spalio 26-29 d. lankėsi Taivano verslininkų delegacija, jų Malūnininkų asociacijos atstovai domėjosi ir Lietuvos grūdų eksporto ir perdirbimo sektoriaus pajėgumais. Bet dar laukia įvairūs techniniai, biurokratiniai bei juridiniai formalumai.

Optimizmo mažai, o nuostoliai akivaizdūs


Bendrovės „Vilkyškių pieninė" generalinis direktorius Gintaras Bertašius patikino, kad jo vadovaujama įmonė jau patyrė Kinijos reakciją: „Taip, eksportavome savo produktus į Kiniją, bet faktiškai šiuo metu beveik neeksportuojame. Pirmą šių metų pusmetį turėjome 2 tūkst. tonų užsakymą, o antrą - tik kelias dešimtis tonų. Išvyko tik vienas kitas konteineris. Į Kinijos rinką ėjome apie 5 metus, tai ilgai trukęs įdirbis. Tam skyrėme labai daug ir piniginių, ir žmogiškųjų resursų. Rengėme įvairias parodas, kurios taip pat kainavo, konsultacijas, žmonės turėjo skristi į Kiniją. Kažkiek padėjo ir valstybė, bet ir mes savo resursų skyrėme labai daug. Paklausiausi mūsų produktai Kinijoje buvo mocarelos sūris ir sausi pieno produktai. O dabar (pablogėjus Lietuvos ir Kinijos diplomatiniams santykiams - aut. past.) labai greitai pajutome atšalimą. Kinijos kultūra tokia, kad niekas nesako tiesiai. Kai kurie pasako, o kai kurie - ne. Mūsų sutartys su Kinija nėra nutrauktos, bet užsakymų kiekiai labai sumažėjo. Konkrečių užsakymų produktams į Kiniją šiuo metu nėra. Aišku, mūsų rinkos diversifikuotos, nėra taip, kad neturime, kur parduoti savo produktų. Išeisime į kitas rinkas. Bet Kinijos rinka buvo mums labai įdomi - 1,5 mlrd. vartotojų. Tai didžiulė rinka, todėl šio praradimo gaila. Ankstesnės vyriausybės mus skatino ieškoti rinkos Kinijoje, todėl vyriausybėms linkiu tik vieno - kad būtų tęstinumas“.

AB „Rokiškio sūris" vadovas Dalius Trumpa pasidžiaugė, kad jo vadovaujama bendrovė dėl Lietuvai bent laikinai užsidarančių Kinijos rinkų per daug nenukentėjo:

„Mes į Kiniją, ačiū Dievui, eksportuojame labai mažą produkcijos kiekį. Savo prekes krauname per Lenkijos tarpininkus, todėl kol kas jokių nesklandumų nėra. Bet apie naujas sutartis su Kinija niekas nekalba. Bent kol kas. Eksportuojame tik vieną prekę - pieno cukrų laktozę. Bet šis produktas, kurį eksportuojame į Kiniją, šiuo metu yra labai patrauklus ir kitur. Turėjome daug planų, susietų su Kinijos rinka, todėl dabar džiaugiamės, kad nespėjome jų įgyvendinti. Atsilikimas nuo kitų įmonių, eksportuojančių į Kiniją, šiuo atveju mums išėjo į naudą, padėjo. Tačiau ta nauda, tas džiaugsmas, kaip čia pasakius, pro ašaras, nes Kinija yra labai patraukli ir greitai besivystanti rinka."

Komentaras

Aleksandras IZGORODINAS

Ekonomistas

Lietuvos eksportas į Kiniją mažėjo visus metus. Ir ne tik dėl politinių priežasčių, nors tai ir buvo pagrindinė priežastis. Bet eksporto mažėjimui įtakos turėjo ir blogėjanti ekonominė situacija pačioje Kinijoje. Jos ekonomikoje įvyko tobula audra, nes Kinija dėl labai griežtos COVID-19 pandemijos suvaldymo politikos uždarė ekonomikos sektorių. Tai paveikė vartotojus, jų lūkesčius ir turėjo įtakos eksportui. Bet tai nėra pagrindinė priežastis. Būčiau labai atsargus kalbėdamas apie eksportą į Taivaną, kuris pernai siekė tik 19 mln. eurų. Toks skaičius rodo kažkokios verslo grupės atsitiktinį, netvarų kontaktą. Vienkartinį užsakymą. Realiai pradedame dirbti su Taivanu nuo nulio, o į jo rinką galėtume įeiti nebent po metų. Nauja rinka - tai ir naujos procedūros, be to, reikia atkreipti dėmesį ir į verslo administravimo, apmokestinimo skirtumus. Visus šiuos barjerus galės įveikti tik tos įmonės, kurios yra gana turtingos. Todėl būtų gerai, jei po metų mūsų eksporto apimtys į Taivaną sudarytų bent 40 mln. eurų. Tai jau būtų pirmas rezultatas. Bet Lietuva per metus eksportavo į Kiniją prekių už 315 mln. eurų, apie 17 kartų daugiau nei į Taivaną. Kad pasiektume tokį eksporto lygį, reikės labai daug metų. Taivanas mums Kinijos rinkos nepakeis. Tačiau yra kelios geros naujienos. Galime pasiimti eksportui bet kokias prekes ir pabandyti. Antra gera naujiena - Taivanas nori eksportuoti į Lietuvą, o per ją - toliau į Europą, todėl Lietuva gali uždirbti iš Taivano, o Taivanas - iš Lietuvos. Bet tai užtruks, reikia derinti įvairias procedūras. Politikoje visi šie tikslai labai gražūs ir faini, bet teigiami ekonominiai rezultatai taip greitai nepasirodo. Todėl reikėtų subalansuotos užsienio politikos, kuri atitiktų ir verslo, ir politikos interesus. 1,5 mlrd. eurų metinė prekių apyvarta iš Kinijos ir 85 mln. eurų apyvarta iš Taivano yra didelis skirtumas. Galbūt politikams reikėjo labiau laviruoti, remti Taivaną ne atvirai, o taip, kaip remia ir kitos valstybės. Galbūt tuos politinius viražus reikėjo daryti ne taip drastiškai, bet palaipsniui.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (55)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIRTYS: Kanados policija apsnigtame lauke netoli JAV sienos rado keturių migrantų, įskaitant kūdikį, kūnus.
  • ATIDARYMAS: Įgyvendinant dalį strategijos tapti pirmaujančiu maisto papildų gamintoju Baltijos šalyse, Latvijos farmacijos bendrovė „Silvanols“ atidaro atstovybę Kaune.
  • BITININKAI: Šalies bitininkai vėl gali kreiptis paramos.
  • MIGRANTAI: Lietuvoje viešinti Ylva Johansson, vidaus reikalų eurokomisarė, sako, kad migrantų išstūmimai neturi vietos Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.
  • DARBAI: Pasibaigusios Seimo sesijos darbai: 412 teisės aktų.
  • PERĖMIMAS: Penktadienį Šakių rajono savivaldybės taryba nutarė pasiūlyti Kauno miesto savivaldybei perimti Šakių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančią greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotį.
  • ĮTAMPA: Lietuvos oro uostų valdybos atstovo teigimu, oro bendrovės prognozuoja, kad finansiniai oro uostų srautai atsistatys tik 2025–2026 metais, ir situacija oro uostuose išlieka įtempta.
  • MIRTIS: JAV dainininkas ir aktorius Meat Loaf, kuris gimė kaip Marvinas Lee Aday, garsėjantis savo albumu „Bat Out of Hell“, mirė, jam buvo 74 metai, pranešta penktadienį.
  • SMUKIMAS: Kritpovaliutos pajudėjo žemyn kartu su akcijų rinka – bitkoinas paniro po 40.000 USD riba, o visos kriptovaliutų rinkos kapitalizacija smuko 7,42%.
  • POVEIKIS: Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas reikšmingai paveiktų ES žemdirbių pajamas – jos sumenktų net 12 mlrd. eurų. Ir tai, skaičiuojant tik dešimčiai analizuotų produktų.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate Seimo rudens sesijos darbą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-6 0 C

-8 -2 C

 

-12 +1 C

-3 0 C

-7 0 C

 

-9 +3 C

0-7 m/s

0-4 m/s

 

0-7 m/s