Kinijoje pirmadienį pradėjo veikti taršos leidimų prekybos sistema, didžiausiai pasaulio teršėjai imantis veiksmų iki 2060 m. visiškai atsisakyti anglies dvideginio emisijų.
1 nuotr.
Ši schema suteiks galimybę provincijų vyriausybėms nustatyti leidžiamų emisijų lubas didžiosioms energetikos bendrovėms ir leis įmonėms įsigyti teisę teršti iš kitų mažiau taršių bendrovių.
Programa, šalyje iš pradžių turėjusi pradėti veikti 2017 metais, turėtų sumažinti bendras emisijas padidinant taršos įkainį energetikos bendrovėms.
Sistema mastu turėtų aplenkti analogišką Europos Sąjungos (ES) schemą ir tapti didžiausia taršos leidimų prekybos sistema pasaulyje.
Kaip skelbė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“, schema šalyje įsigaliojo pirmadienį.
Anot agentūros, emisijų kvotomis dabar galės prekiauti daugiau kaip 2,2 tūkst. energetikos įmonių, kasmet į aplinką išmetančių virš 26 tūkst. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pekinas yra įsipareigojęs iki 2030 metų pasiekti emisijų piką ir po 30 metų tapti neutraliu anglies dvideginio emisijų atžvilgiu.
Tačiau sistema įsigalioja ekspertams perspėjant, kad Kinija didina anglies gavybą, ir šaliai atidėjus planus įvesti emisijų apribojimų dar septynioms pramonės šakoms.
Apie 60 proc. energijos Kinijoje vis dar pagaminama iš anglies, o šalis 2019 metais į aplinką išmetė 13,92 mlrd. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 29 proc. bendro pasaulinio kiekio.
Šalyje taip pat daugėja naujų anglies projektų, nepaisant įsipareigojimo mažinti emisijas.
Organizacijos „Greenpeace China“ energetikos ekspertas Li Shuo sakė, kad anglies gamyba po truputį grįžta į 2012–2014 metų lygį, kai emisijos buvo pasiekusios piką.
