Po to, kai „Vakaro žinios", remdamosios URM informacija, nurodė, jog Vakarų šalims įvedus Rusijai sankcijas, smarkiai išaugo eksportas iš Lietuvos į Kazachstaną, redakcija sulaukė Kazachstano Respublikos ambasados Lietuvoje komentaro. Jame rašoma:
„Per pastaruosius 30 metų Kazachstanas ir ES užmezgė stiprius, tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba paremtus, ryšius. Susitarimas tarp ES bei jos šalių-narių ir Kazachstano dėl partnerystės ir bendradarbiavimo plėtros įsigaliojo 2020 m. 2019 m. buvo patvirtinta ES strategija Centrinei Azijai ir Europos bei Azijos tarpusavio sąveikos strategija. Šios sutartys yra kertinis dinamiškos Kazachstano ir ES partnerystės akmuo.
Kazachstanas ir toliau lieka patikimas energetinių išteklių bei prekių į Europą tiekėjas, taip prisidėdamas prie kontinento energetinio saugumo didinimo. Šalis į ES eksportuoja daugiau kaip 80 proc. išgaunamos naftos, taip patenkindama 10 proc. Europos šalių poreikio. Kazachstanas yra trečias pagal dydį tarp OPEC nepriklausančių valstybių naftos į ES bei svarbus pusfabrikačių ir žaliavų į ES, Kiniją, Rusiją ir kai kurias kitas šalis, tiekėjas.
Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje aptariamos išaugusios tarpusavio prekybos tarp Kazachstano ir Lietuvos apimtys bei galimas į sankcijų sąrašus įtrauktų produktų reeksportas į Rusiją.
Siekdami pateikti pilnavertę informaciją ir užkirsti kelią difamacijai, atkreipiame dėmesį į tai, kad:
Vyriausybė ne kartą yra pareiškusi, jog Kazachstanas prekybai su kitomis šalimis, įskaitant ir Rusiją, netaiko sankcijų ar ribojimų, išskyrus JTO Saugumo Tarybos patvirtintus atvejus. Tuo pat metu Kazachstanas sutinka, kad sankcijų taikymas, pirmiausia - siekiant užtikrinti eksporto kontrolę, yra kiekvienos suverenios valstybės teisė. Šiuo atveju Kazachstanas niekaip neprisideda prie tyčinio ES bei JAV įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo. Tam, savo suverenios teisės į nacionalinių interesų gynimą rėmuose, Kazachstanas imasi būtinų kontrolės ir administravimo priemonių.
Ryšium su tuo, 2022 m. šalies vyriausybė uždraudė karinės technikos ir ginkluotės eksportą. Efektyviai veikia dvigubos paskirties prekių, kriptografinės ir aukštųjų technologijų įrangos eksporto licencijavimo sistema.
Kazachstanas laikosi vieno iš pagrindinių eksporto kontrolės principų: pagrindinė atsakomybė už dvigubos paskirties prekių pardavimą nesąžiningiems pirkėjams arba jų nukreipimą į trečiąsias šalis tenka gamintojui/eksportuotojui (KYC principas - „know your client" - pažink savo klientą), kas leidžia apsaugoti verslą nuo reputacijos praradimo.
Kazachstane įstatymais įtvirtinta atsakomybė už intelektualinės nuosavybės teisių pažeidimą. Aktyviai diskutuojama su teisių turėtojais bei užtikrinama, kad būtų laikomasi visų, su šiais klausimais susijusių, nurodymų ir įpareigojimų. Vienas iš šia linkme nukreiptų žingsnių - specialios internetinės svetainės sukūrimas. Ji informuoja prekybos su užsienio šalimis dalyvius apie visus aktualius sankcijų paketus ir kitus, trečiųjų šalių taikomus, ribojimus.
Kazachstano muitinės tarnyba nuolat stebi prekių judėjimo srautus bei yra sutarusi keistis informacija su kitų šalių muitinėmis.
Nuo 2023 m. balandžio 1 d. muitinės tarnyba įdiegė naują instrumentą, leidžiantį stebėti visas importuojamas prekes iki kol jos pasiekia galutinį gavėją arba paskirties šalį. Kilus papildomų klausimų, suinteresuoti juridiniai asmenys gali kreiptis į šalies Prekybos ir integracijos ministeriją.
Nuo karo pradžios tarp Kazachstano ir ES nuolat vyksta atviras dialogas, leidžiantis spręsti kylančius klausimus be spekuliacijų. Į sankcijų įtrauktų prekių judėjimo kontrolei įkurta speciali valstybinė stebėjimo grupė. Taip pat Kazachstanas ir toliau atsakingai žiūri į tarptautinę partnerystę, skatinančią stabilaus bendradarbiavimo su Lietuva ir ES išsaugojimą".