respublika.lt

Kas vyksta Australijoje ir kuo tai panašu į Lietuvą? Formuojasi du, visiškai atskiri, pasauliai (187)

2021 rugsėjo 25 09:00:00
Marius Jonaitis

Pastaroji savaitė Australijoje yra gana karšta. Ne dėl orų, jie maloniai gaivūs (12-17 laipsnių šilumos), bet dėl įtemptos politinės ir ekonominės situacijos, kurią kelia Australijos valdžios „kovidinė" politika.

×
nuotr. 3 nuotr.
Melburne vyksta aštrūs susidūrimai tarp protestuojančių statybininkų ir policijos. EPA-Eltos nuotr.


Pradžiai, kad suprastumėte kontekstą, norime jus supažindinti su esama „kovidine" padėtimi Australijoje.

Šių metų rugsėjo 22 dienos duomenimis, šalyje fiksuoti 92 179 COVID-19 susirgimų ir 1196 mirties atvejai. Beje, skaičiuojama nuo 2020 metų sausio 25 dienos. Šalyje yra 25,8 milijono gyventojų.

Melburnas, kuriame šią savaitę vyksta aštrūs susidūrimai tarp protestuojančių statybininkų ir policijos, yra labiausiai uždarytas pasaulio miestas. Ten karantinas pratęstas iki šių metų spalio 26 dienos. Jeigu „užsidarymas" baigsis tą dieną, nors nėra garantijų, kad taip įvyks, miestas bus karantine praleidęs apie 9 mėnesius.

Australijos valdžia, kaip ir Lietuvos, kartoja vakcinų mantrą bei tai, jog tik masinis pasiskiepijimas (mini apie 70-80 proc. tikslą) gali baigti nuolatinius „užsidarymus".

Šių metų rugsėjo 17 dienos duomenimis, kaip skelbia Australijos vyriausybė, 70 proc. vyresnių kaip 16 metų australų yra gavę vieną vakcinos dozę ir 45 proc. - „pilnai" vakcinuoti. Tad, australai, dar pabus karantine.

Australijos valdžia, norėdama paskatinti skiepijimosi procesą, priėmė kelis kontroversiškus nutarimus (rugsėjo 16 dieną). Nuo rugsėjo 23 dienos asmenys, kurie dirba statybų sektoriuje, privalo:

- Į savo darbovietę atnešti pažymą, jog yra paskiepyti bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze;

- Atnešti įrodantį pažymėjimą, kad ketina pasiskiepyti iki spalio 2 dienos;

- Pateikti asmens daktaro pasirašytą dokumentą su priežastimi, kad asmuo dėl medicininių priežasčių negali vakcinuotis.

Neįvykdę iškeltų sąlygų, būtų nušalinti nuo darbo, tai yra - palikti be pajamų.

Be visa to, Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas neleisti valgyti uždarose patalpose, kas praeitą penktadienį (rugsėjo 17 dieną) išprovokavo stichinį mieste dirbančių žmonių pasipriešinimą - jie tiesiog išsinešė staliukus į lauką ir taip „užkimšo" gatves.

Tačiau jau šį pirmadienį (rugsėjo 20 dieną) protestai įgavo aštresnes formas. Supykę statybų sektoriaus darbininkai susirinko prie jų profesinės sąjungos (CFMEU) būstinės. Ši profesinė sąjunga vienija apie 30 000 darbininkų, kurie dirba statybose. Profsąjungos pozicija buvo prieštaringa, pradžioje ji lyg ir nepalaikė priverstinio vakcinavimo idėjos, bet vėliau profesinės sąjungos pirmininkas Džonas Setka (John Setka), duodamas interviu radijo laidai, teigė, kad reikia susitaikyti su esama situacija.

Pirmadienio pokalbis tarp protestuojančių darbininkų ir profesinės sąjungos baigėsi muštynėmis ir skriejančiais akmenimis į profsąjungos būstinę. Supykę darbuotojai skandavo: „Mes esame profsąjunga!" Kai kurie piktinosi, kad profsąjunga mielai paima jų nario mokestį, bet nepersistengia bandydama apginti jų darbo vietą.

Protestai vyko ir antradienį bei trečiadienį. O štai ketvirtadienį protestai buvo gesinami dar nė nespėjus žmonėms susirinkti. Vien per ketvirtadienio rytą buvo suimta 90 žmonių, o trečiadienį net 200 protestuotojų.

Trečiadienį dalis protestuotojų patraukė link „Atminimo šventovės", kuri skirta Australijos karo veteranams, žuvusiems įvairiuose karuose, pagerbti.

Protestuotojai teigė, jog norėjo pasimelsti, pagerbti didvyrius bei pasisemti stiprybės. Tačiau Australijos policijai atrodė kitaip. Ji panaudojo gumines kulkas, ašarines dujas bei gausias riaušių malšinimo pajėgas.

https://twitter.com/dnforca/status/1440571893388484612?fbclid=IwAR3stJfzTqka2KtTDfHvrzwo_XdDx4H0n3AH0K7DM-mFe7H6aKh3-qX9Z94

Na, o šiandien (rugsėjo 24 dieną) protestuotojai bando rinktis jau ne miesto centre, bet priemiesčiuose, tačiau labai gausios policijos pajėgos, be jokių kompromisų, naudodamos fizinę jėgą, išblaško net mažiausią žmonių susibūrimą.

Kuo mums svarbus Australijos protestų faktas? Iš esmės tuo, jog parodo, kad situacija visame pasaulyje yra labai vienoda. Ieškant informacijos apie dabartinius protestus Melburno mieste, teko skaityti jų vietines medijas, klausyti žinių. Australijos politikų (tiek valdančiųjų, tiek ir opozicijos), vadinamosios žiniasklaidos bei įvairių „garsenybių ir nuomonių formuotojų" pozicijos yra tokios pat kaip ir Lietuvoje.

T. y minėtoji Australijos visuomeninė grupė į žmonių protestus reagavo lygiai taip pat, kaip pas mus reagavo į rugpjūčio 10 dienos protestą. Bei apskritai į visus valdžios nepalaimintus protestus.

Yra piktinamasi protestuojančiųjų savanaudiškumu, tamsumu, ieškoma įvairios kriminalinės praeities tarp protesto dalyvių bei „radikalių grupuočių". Australijos žiniasklaidos priemonės palankiai vertina gausias jėgos struktūrų gretas bei jų panaudotas priemones prieš protestuotojus. Nekliudo ir guminių kulkų naudojimas. Dar daugiau, yra publikuojama policijos nuomonė apie niekingus protestuotojus ir vargšus jėgos struktūrų darbuotojus, kurie rizikuoja savo sveikata.

Žinoma, faktas, jog protestai kilo dėl to, jog žmonės neteks savo darbų ir pajamų, nėra minimas.

Kalbant apie protestuotojus nevengiama net tokių epitetų kaip „moron" (kvailys, idiotas).

Valstybės, žiniasklaidos bei „edukuotų-vakcinuotų" susiliejimas yra ne tik Lietuvoje, bet ir Australijoje. Gal net ir didesnėje pasaulio dalyje.

Į kiekvieną žmonių pasipriešinimą yra atsakoma su tiek policijos pajėgų, kiek tik gali prireikti.

Ir nė viena iš matytų žiniasklaidos priemonių nė nebandė eiti prie judančios minios (Australijos protesto ypatumas, kad protestas nevyksta vienoje vietoje, o juda miesto gatvėmis) ir pakalbinti žmones. Žurnalistai stovėdavo atokiau ir įgarsindavo savo monologą apie piktą minią.

Tačiau į tiesioginį eterį įsiterpdavo praeiviai su komentarais „Fake news" (netikros naujienos), bet net ir tada žurnalistai į dialogą nesileisdavo, o bandydavo pasitraukti. Jeigu komentuojantis žmogus juos sekdavo, tai tiesioginė transliacija nutrūkdavo ir žinios persikeldavo į studiją.

Žiniasklaida tiek Australijoje, tiek ir Lietuvoje tapo duali. Vienoje pusėje kalba žurnalistas, kitoje - žmogus su telefonu, kuris pats transliuoja iš įvykio vietos.

Formuojasi du, visiškai atskiri, pasauliai. Kurie, panašu, be atviros kovos jau neišsisuks.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (187)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
  • INVESTICIJOS: Vilniaus apskričiai praėjusių metų pabaigoje teko 18,119 mlrd. Eur, arba 75,7% visų Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
  • MOKESČIAI: Per šešis šių metų mėnesius TOP500 didžiausių mokesčių mokėtojų įmonių jau sumokėjo 3,6 mlrd. Eur mokesčių, arba 57 proc. palyginti su visa 2020 m. jų sumokėta mokesčių suma, rodo atvirų duomenų platformoje „Okredo“ skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
  • DELEGACIJA: Antradienį vakare į Vilnių atskrenda Taivano verslo delegacija, kuri domėsis investavimo galimybėmis Lietuvoje.
  • MIGRANTAI: Federalinės policijos duomenimis, nuo spalio 1 dienos iki spalio 24-osios į Vokietiją iš Baltarusijos atvyko 4 246 neteisėti migrantai.
  • KAPITALIZACIJA: Pirmadienį „Teslos“ kapitalizacija viršijo 1 trln. USD – tai pirma automobilių gamintoja ir septinta kompanija pasaulyje, kuriai pavyko peržengti šią ribą.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar policijai rengiant reidus parduotuvėse, sumažėjo bandymų patekti ten su svetimu GP?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+10 +12 C

 

+7 +10 C

+9 +12 C

+11 +13 C

 

+10 +12 C

0-10 m/s

0-9 m/s

 

0-6 m/s