Kas ir kodėl nenori Ukrainos Europoje?

Regioninės plėtros ministras Oleksijus Černyšovas vakar sakė tikįs, kad 27 ES valstybės narės patvirtins Ukrainos kandidatės statusą vėliau šį mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime Briuselyje, jei Europos Komisija kitą savaitę pateiks atitinkamą rekomendaciją. O.Černyšovas mano, kad tokiam žingsniui pritars ir Vokietija. „Mūsų supratimu, jie netrukdys, jei (Europos Komisijos) ataskaita bus teigiama", - sakė jis.

O.Černyšovas, vienas iš keturių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio specialiųjų pasiuntinių, ES sostinėse užsiimančių lobizmu dėl Ukrainos narystės, antradienį ir trečiadienį Berlyne susitiko su aukšto rango Vokietijos politikais. Jis nurodė, kad tikriausiai Europos Komisija paskelbs rekomendaciją dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai birželio 15 dieną. „Galbūt sprendimas dar nėra visiškai priimtas", - sakė jis ir pridūrė, kad Europos lyderiai greičiausiai laikysis Komisijos rekomendacijos.

Nors kelios ES valstybės jau pareiškė palaikymą šio statuso suteikimui, Vokietijos vyriausybė kol kas nerodo didelio noro tam pritarti. Paprastai prireikia daugelio metų, kol šalis iš kandidatės statuso pereina į visateisę narystę ES.

Per vizitą Vokietijoje O.Černyšovas taip pat pasisakė už greitesnį ginklų pristatymą Ukrainai. „Kiekviena diena yra labai svarbi, - sakė jis. - Ir, žinoma, norime, kad tai vyktų greičiau, nei vyksta dabar". Vokietijos vyriausybė pažadėjo pristatyti sunkiąją ginkluotę Ukrainai, bet kol kas nė viena siunta šalies dar nepasiekė.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:

Žinoma, Europoje mes turime du mirtinus Ukrainos „nedraugus", t.y. Prancūziją ir Vokietiją. Kodėl? Tam yra kelios priežastys. Viena iš priežasčių yra tam tikras geopolitinės situacijos traktavimas, pagal kurį šiose šalyse gaji nuomonė, esą Prancūzija, Vokietija ir Rusija gali rasti susitarimus, o tuomet būtų galima išplėsti bendrą ekonominę erdvę nuo Vladivostoko iki Lisabonos. Tokiu atveju, efektyviai išnaudojama ES ekonominė erdvė tampa dominuojančia pasaulyje tiek įvairių žaliavų, tiek ir gamybos požiūriu. Jeigu dabar ES erdvė pagal savo gamybinį potencialą didesnė už Jungtinių Valstijų ar Kinijos, tuomet akivaizdu, jog pasaulinė lyderystė Europai tiesiog guli ant žemės, tereikia ją pasiimti... Idėja būtų labai graži, jeigu ji turėtų bent mažiausią tikimybę, kad Rusija nebandys primesti savo žaidimų bei politikos šiai „europinei erdvei", o pirmiausia - Prancūzijai ir Vokietijai. O kad Rusija tai neišvengiamai darys, liudija ir masė Maskvos kyšiais nupirktų europinių politikų...

Neskaitant minėto geopolitinio traktavimo, antra priežastis yra Lenkijos baimė. Jeigu lenkai iki šiol, lošdami kartu su vengrais ir čekais, turėjo rimtas galimybes priešintis „europinio branduolio" diktatui, tai dabar, ES atsiradus Ukrainai, šių dviejų šalių pakaktų užgožti Briuselio senbuvius, ypač turint galvoje Ukrainos galimybes tiek naudingų iškasenų, tiek ir gamybos potencialo srityje. Vien šio darinio užtektų, kad Prancūzija ir Vokietija netektų savo įsivaizduojamų galių.

Trečia priežastis yra susijusi su Jungtinių Valstijų politika Europoje. Lenkija, kaip ir Lietuva, labai stipriai palaiko JAV veikimą Europoje, o čia, ES, dabar atsirastų dar viena didelė šalis, kuri akivaizdžiai ir demonstratyviai būtų proamerikietiška, todėl vien šis faktorius visus prancūzų bei vokiečių „žaidimėlius" paverstų į nieką... Todėl nemanyčiau, kad ukrainiečiams kas rimtesnio nusimato, nes šios dvi šalelės leis ukrainiečius pjauti vidury baltos dienos, stebint Putino veidą saugojantiems europiečiams tai savo mobiliuosiuose telefonėliuose, nejudinant nė piršto, kad čia kažkas pasikeistų...