Šios savaitės derybos tarp Vakarų šalių ir Rusijos greičiausiai neišspręs visų aktualių klausimų, susijusių su didėjančia įtampa prie Ukrainos sienos, mano NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Anthony Blinken) bei nepriklausomi ekspertai.
Sumažinęs lūkesčius dėl diplomatinės veiklos suaktyvėjimo, J.Stoltenbergas sakė, kad nerealu tikėtis, jog vakar vyksiančiose JAV bei Rusijos derybose ir trečiadienį numatytame NATO ir Rusijos susitikime bus išspręstos visos problemos.
„Siekiame susitarimo dėl kelio pirmyn, proceso, susitikimų serijos", - per bendrą spaudos konferenciją Briuselyje su Ukrainos vicepremjere Olga Stefanišyna sakė gynybos aljanso vadovas.
O.Stefanišyna sakė, kad Kijevas remia diplomatinių kanalų su Maskva naudojimą, siekiant užkirsti kelią kariniam eskalavimui, tačiau perspėjo, kad Rusijos reikalavimai atimti galimybę Ukrainai ateityje tapti NATO nare negali būti net svarstomi.
E.Blinkenas prieš derybas paragino Rusiją imtis deeskalacijos Ukrainos konflikte. Sudėtinga siekti pažangos „eskalacijos atmosferoje, kai Ukrainai į galvą įremtas pistoletas", pareiškė jis ir pridūrė: „Jei mes iš tiesų norime pasiekti pažangos, turime matyti deeskalaciją."
Vakar Ženevoje derėjosi JAV ir Rusijos atstovai. Poryt numatytas NATO ir Rusijos tarybos posėdis - pirmasis per pustrečių metų. Tada ketvirtadienį Vienoje vyks pokalbiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) lygiu.
Tačiau ir E.Blinkenas slopino lūkesčius dėl prasidedančių derybų. „Nemanau, kad šią savaitę pasieksime kokį nors persilaužimą", - kalbėjo jis. „Mes išsakysime savo poziciją. Rusija padarys tą patį - ir tiesiogiai su mumis, ir su NATO bei ESBO. Tada matysime, ar yra galimybių judėti į priekį", - kalbėjo E.Blinkenas.
E.Blinkenas akcentavo, kad nei JAV dalinių pasitraukimas iš Europos, nei NATO plėtros į Rytus stabdymas nebus derybų objektas. Jis dar kartą patikino, kad nebus priimami sprendimai dėl Europos neįtraukiant Europos. E.Blinkenas sakė: „Yra du keliai. Vienas yra dialogo ir diplomatijos kelias, kad pamėgintume išspręsti kai kuriuos nesutarimus ir išvengtume konfrontacijos. Kitas kelias reiškia konfrontaciją ir milžiniškus padarinius Rusijai (...). Tačiau galiausiai prezidentas Vladimiras Putinas turi nuspręsti, kokiu keliu jis eis."
Rusija savo ruožtu oficialiai pareiškė atmetanti bet kokią galimybę nusileisti Jungtinėms Valstijoms derybose dėl Ukrainos.
„Nesutiksime nusileisti. Tokia galimybė visiškai atmetama", - vakar pareiškė šalies užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir pridūrė, kad tai neatitiktų Maskvos saugumo interesų.
Jis taip pat nurodė, kad Rusija nusivylusi per pastarąsias kelias dienas iš Vašingtono ir Briuselio gautais signalais, tačiau mano, jog JAV ir NATO derybų metu elgsis „santūriai, kad iš tikrųjų suvoktų, ko mums reikia".
Ukrainos pasienyje buvo sutelkta dešimtys tūkstančių Rusijos karių ir pradėta skambinti varpais dėl galimo Maskvos įsiveržimo. Vakarai paragino Rusiją patraukti savo dalinius, tačiau Maskva savo ruožtu pareikalavo įpareigojančių JAV ir NATO saugumo garantijų.
Nors Vašingtonas sutiko derėtis, E.Blinkenas jau atmetė kai kuriuos Maskvos reikalavimus kaip „faktų neigimą" ir akcentavo, kad derybos neduos vaisių, kol Rusija „prie Ukrainos galvos laikys ginklą".
Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:
Iš šių NATO ir Rusijos pokalbių jokių rimtų rezultatų nesitikiu - situacija daugiau ar mažiau išliks „pakabinta". Rusijos dėmesį šiomis dienomis smarkiai prikaustė Kazachstano įvykiai, į kuriuos V.Putinas aktyviai įsijungė, tačiau tokiam Rusijos pokalbiui su NATO šalimis vargu ar turės didesnės įtakos, nors dabar Maskvai teks skirti daugiau dėmesio tai šaliai, kurioje neturėtų padaugėti simpatijų Rusijai...
O Ukraina Rusijai išlieka svarbiausias galvos skausmas. Ką rusai ten ketina daryti? Jie jau paskelbė, kad nuo savo derybinių pozicijų nesitrauks nė žingsneliu, t.y. toliau reikalaus garantijų, jog Ukraina nebūtų priimta į NATO. Kitaip sakant, rusai reikalauja to, ko NATO suteikti negali. O prie ko tai atves? Kaip minėjau, prie „pakabintos" situacijos. Demonstruojame, kad deramės, bet dėl nieko susitarti nenorime. Netgi manau, jog rusai gali atitraukti kariuomenę nuo Ukrainos sienų, bet tai jie padarytų tik tam, kad saviems parodytų - va, mes geranoriškai elgiamės, einame į kompromisą, o štai tie iš NATO jokių nuolaidų nedaro. Tai ar verta mums su NATO derėtis?
Nesvarbu, kiek bus derybose padaryta reveransų, situacija iš esmės niekuo nesikeis, nes šiai dienai nematau galimo sprendimo, kad abi besiderančios pusės galėtų nusileisti. Rusija negali atsisakyti savo reikalavimų ir V.Putinui išties nėra kur trauktis po jo griežtų pasisakymų šiuo klausimu. Jis save įvarė į kampą ir dabar turi „saugoti veidą", nes visos statinės dabar riedės ant jo. Taigi dabar, kai V.Putinas įvarytas į kampą, reikia jam duoti laiko, kad užsimirštų tie griežti pareiškimai ir būtų galima dainuoti kitą giesmelę. O dabar situacija yra užrakinta. Jeigu ir bus kokių nors susitarimų, tai tik profilaktinių, dėl įvairių smulkmenų, kurios nekeičia bendros padėties. Dėl kažko juk reikia susitarti, nes niekas nenori savęs dar labiau įvaryti į kampą...