respublika.lt
 

Jungtinės Tautos: XXI a. antras dešimtmetis bus karščiausias istorijoje (2)

2019 gruodžio mėn. 03 d. 11:49:57
Darius Mikutavičius, Elta

Šis dešimtmetis bus karščiausias istorijoje, antradienį kasmetinėje ataskaitoje paskelbė Jungtinės Tautos (JT). Ataskaitoje apibūdinama, kaip klimato kaita lenkia žmonijos bandymus prisitaikyti prie jos.

×
nuotr. 1 nuotr.
Šis dešimtmetis bus karščiausias istorijoje, antradienį kasmetinėje ataskaitoje paskelbė Jungtinės Tautos (JT). Ataskaitoje apibūdinama, kaip klimato kaita lenkia žmonijos bandymus prisitaikyti prie jos. Pexels nuotr.

 

Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) teigimu, šiemet vidutinė pasaulio temperatūra buvo 1,1 laipsnio Celsijaus aukštesnė už iki pramonės revoliucijos fiksuotą temperatūros vidurkį, taigi 2019-ieji veikiausiai taps vienais iš trijų karščiausių visų laikų metų.

Žmogaus išskiriama tarša deginant iškastinį kurą, statant, užsiimant žemdirbystę ir transportuojant prekes prisidėjo prie to, kad 2019 m. bus sumuštas atmosferoje fiksuojamų šiltnamio dujų koncentracijos rekordas, todėl tolesnis klimato šilimas yra neišvengiamas, teigia PMO.

Vandenynai, kurie sugeria 90 proc. perteklinio karščio, kurį sukuria šiltnamio dujos, šiuo metu taip pat šyla iki rekordinių temperatūrų

Šiuo metu pasaulio vandenynai yra daugiau nei ketvirtadaliu rūgštesni nei prieš 150 metų, o tai kelia grėsmę jūrų ekosistemoms, nuo kurių per maistą ir sukuriamas darbo vietas priklauso milijardai žmonių.

Spalį vidutinis jūros lygis pasiekė aukščiausią tašką istorijoje. Tai paskatino per pastaruosius 12 mėnesių ištirpę 329 mlrd. tonų Grenlandijos ledo.

Iki 22 mln. išstumtų žmonių

Kiekvienas iš pastarųjų keturių dešimtmečių buvo karštesnis už praėjusį.

Klimato kaita yra ne tik problema, su kuria kovos ateities kartos. Nuo nepasotinamo žmonijos vartojimo padarinių jau nukentėjo milijonai.

PMO ataskaitoje teigiama, kad per pirmą šių metų pusmetį iš savo namų dėl klimato buvo priversti traukti daugiau nei 10 mln. žmonių. 7 mln. traukėsi dėl tiesioginių gamtos stichijų: audrų, potvynių, sausrų.

Iki metų pabaigos, įspėja PMO, iš gimtųjų namų dėl ekstremalaus oro sąlygų išstumtų žmonių skaičius sieks 22 mln.

„2019-aisiais orai ir su klimatu susijusios grėsmės smogė itin smarkiai. Karščio bangos ir potvyniai, anksčiau pasitaikę kartą per šimtmetį, tampa vis dažnesni“, – sakė PMO generalinis sekretorius Petteris Taalas.

Vos 1 laipsniu Celsijaus karštesni nei iki pramonės revoliucijos fiksuotas temperatūros vidurkis, 2019-ieji atnešė mirtinas karščio bangas Europoje, Australijoje ir Japonijoje, didžiules audras pietryčių Afrikoje ir pragaištingus miškų gaisrus Australijoje ir Kalifornijoje.

„Neprisitaikome“

Šiuo metu valstybių lyderiai dalyvauja svarbioje JT klimato kaitos konferencijoje Madride, kur siekiama įtvirtinti 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, įpareigojantį šalis sustabdyti temperatūros kilimą ties „gerokai žemesne nei“ 2 laipsnių Celsijaus riba.

Pernai Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) pabrėžė tai, kaip svarbu žmonijai siekti, kad šilimas būtų sustabdytas ties 1,5 laipsnio Celsijaus riba. Tai geriausia būtų pasiekti mažinant šiltnamio dujų emisijas ir perkeliant pasaulinę ekonomiką nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos.

Praeitą savaitę JT kasmetinėje „emisijų atotrūkio“ įvertinime pareiškė, kad pasauliui reikia mažinti anglies taršą 7,6 proc. kasmet iki 2030-ųjų, kad būtų pasiektas 1,5 laipsnio tikslas.

Nepaisant būtinybės, anglies emisijos kyla.

Daugelio valstybių vyriausybės išleidžia šimtus milijardų dolerių iškastinio kuro subsidijoms, o Madride kol kas nerandama konsensuso dėl to, kaip su klimato kaitos katastrofa jau kovojančios šalys gali finansuoti priemones, skirtus prisitaikyti prie naujųjų pasaulio realijų.

„Mūsų ekonominė veikla ir toliau atmosferą naudoja kaip sąvartyną šiltnamio dujoms. Kylanti temperatūra, šylantys vandenynai, vandenynų rūgštėjimas ir kiti rodikliai yra logiška šio neveiklumo pasekmė. Ji turėtų mus labai bauginti“, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo klimato kaitos mokslininkas Joeri Rogelj.

Net jei visi Paryžiaus susitarimo įsipareigojimai būtų įgyvendinti, Žemės vidutinė temperatūra iki XXI a. pabaigos vis tiek bus daugiau nei 3 laipsniais Celsijaus aukštesnė.

Madrido konferencijoje taip pat siekiama priversti šalis padidinti savo įsipareigojimus iki kitų metų galutinio termino.

Oksfordo universiteto Aplinkos kaitos instituto direktoriaus pavaduotojas Friederike Otto tvirtina, kad PMO ataskaita „rodo, kad mes neprisitaikome net prie 1,1 laipsnio šilimo“.

„Ir nėra jokių abejonių, kad šis 1,1 laipsnio yra dėl iškastinio kuro deginimo“, – perspėjo jis.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LUMINOR: trečiadienio naktį, nuo 22.30 iki 3.30 valandos, banke „Luminor“ bus atliekami techniniai profilaktikos darbai, dėl to daliai klientų neveiks interneto ir mobilūs bankai.
  • ACHEMA: bendrovė „Achema“ trečiadienį, 10.55 val., dėl techninių priežasčių sustabdė vieną gamybinį įrenginį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar aukojate labdaros organizacijoms?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 -3 C

0 -1 C

 

+1 +2 C

0 +2 C

+1 +2 C

 

+2 +4 C

0-5 m/s

1-6 m/s

 

1-7 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1077 PLN - 4.2903
RUB - 70.4627 CHF - 1.0922
GBP - 0.8407 NOK - 10.1823