Prezidento Donaldo Trumpo administracija antradienį ėmėsi veiksmų, kad panaikintų esmines mokslines išvadas, kuriomis grindžiami JAV vyriausybės įgaliojimai riboti automobilių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apskritai kovoti su klimato kaita.
Kalbėdamas viename iš Indianapolio automobilių salonų, Aplinkos apsaugos agentūros administratorius Lee Zeldinas teigė, kad 2009 m. išvada dėl keliamos grėsmės buvo pagrįsta klaidingais argumentais ir padarė didelę ekonominę žalą.
„Jei sprendimas, apie kurį buvo pranešta šiandien, bus galutinai patvirtintas, tai bus didžiausias valstybinio reguliavimo panaikinimas Jungtinių Valstijų istorijoje“, – tvirtino buvęs Kongreso narys nuo Respublikonų partijos.
Prie jo prisijungė energetikos sekretorius ir buvęs hidraulinio ardymo (angl. fracking) įmonės vadovas Chrisas Wrightas, kurio žinyba paskelbė vieną iš EPA sprendime minimų mokslinių klimato tyrimų.
Kovo mėnesį pristatytam pasiūlymui dėl reguliavimo panaikinimo bus taikomas 45 dienų laikotarpis, per kurį visuomenė galės teikti pastabas, o jo autoriams neabejotinai teks susidurti su teisiniais iššūkiais.
Nors L. Zeldinas šį žingsnį įvardijo kaip būdą panaikinti tai, ką jis pavadino „Bideno ir Harris administracijos įgaliojimais elektromobilių srityje“, panaikinus išvadą dėl keliamos grėsmės, galėtų pašlyti ir daugelio kitų klimato taisyklių, įskaitant taisykles dėl elektros jėgainių veiklos ir naftos bei dujų naudojimo, teisinis pagrindas.
Savo komentaruose L. Zeldinas apkaltino buvusio prezidento demokrato Baracko Obamos vadovaujamą Aplinkos apsaugos agentūrą (EPA), kad ji, nustatydama, jog šilumą sulaikančios dujos kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir gerovei, „peršoko per aibę argumentų“.
Pranešime spaudai EPA teigė, kad ši išvada „buvo naudojama pateisinti daugiau nei 1 trilijono JAV dolerių vertės teisės aktus“, o jos panaikinimas leistų per metus sutaupyti 54 milijardus JAV dolerių.
302 puslapių dokumente, kuriame išdėstytos priežiūros panaikinimo priežastys, pateikiama nemažai drąsių teiginių, susijusių su klimato mokslu ir, be kita ko, cituojant Energetikos departamento ataskaitą tvirtinama, kad „ekstremalių meteorologinių reiškinių, palyginti su praeityje užfiksuotomis aukštumomis, akivaizdžiai nepagausėjo“.
Be to, jame rašoma apie teigiamą anglies dioksido išmetimo poveikį augalams ir žemės ūkio produktyvumui.
Išvada dėl keliamos grėsmės buvo pagrįsta bendra daugelio mokslininkų nuomone ir recenzuojamais moksliniais tyrimais. Ji buvo paskelbta po svarbaus 2007 m. priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriame nustatyta, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos pagal Švaraus oro įstatymą laikomos oro teršalais, o EPA buvo nurodyta peržiūrėti savo poziciją.
Transporto sektoriuje susidaro 28 proc. visų JAV išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – daugiau nei bet kuriame kitame sektoriuje.
Jei JAV transporto sektorius būtų atskira šalis, jis būtų ketvirtas pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasaulyje, o penktoje vietoje būtų energetikos sektorius.
Gresia kovos teismuose
Prognozuojama, kad aplinkosaugos organizacijos ir valstijos netruks apskųsti tokį sprendimą teisme. Galiausiai byla gali pasiekti ir Aukščiausiąjį Teismą, kuriam gali tekti pakeisti savo paties 2007 m. sukurtą precedentą ir palaikyti dabartinę respublikonų administraciją.
Biologinės įvairovės centro atstovas Danas Beckeris naujienų agentūrai AFP sakė, kad per daugelį metų pramonės atstovai ne kartą teisiškai užginčijo išvadą dėl keliamos grėsmės, „tačiau šį kartą ją puola pati vyriausybė“.
„Tikėkimės, kad jie pripažins, jog tai yra mokslas, o ne politika, kad šiam precedentui buvo rimta priežastis ir nėra pagrįndo jį atšaukti, – teigė D. Beckeris. – Bet teismas yra labai politizuotas.“
Jis pridūrė, kad administracijos argumentai dėl išlaidų taupymo yra klaidinantys, ir užsiminė apie oficialius duomenis, iš kurių matyti, kad taisyklės, kurias dabar ketinama panaikinti, vidutiniam amerikiečiui vairuotojui padėjo per visą pagal standartus pagamintų transporto priemonių eksploatavimo laikotarpį sutaupyti degalų ir techninės priežiūros išlaidų už 6 000 JAV dolerių.
Kolumbijos universiteto aplinkosaugos teisės specialistė Camille Pannu naujienų agentūrai AFP sakė, kad D. Trumpo administracija savo pasiūlyme nepateikė svarių teisinių argumentų, kurie būtų pagrįsti moksliniais įrodymais.
„Manau, kad jie tikisi, jog galės ketverius metus atsisakyti vykdyti priežiūrą ir per tą laiką, kol byla bus nagrinėjama teisme, daryti beprotiškus dalykus“, – kalbėjo ji.
Grįžęs į valdžią D. Trumpas išleido potvarkį, kuriuo JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo, ir pradėjo plataus masto kampaniją, kuria siekiama intensyviau vykdyti iškastinio kuro plėtrą.
Šis pranešimas pasirodė tuo metu, kai pietrytinėje JAV dalyje žiauriame karštyje kepa dešimtys milijonų amerikiečių, o dėl klimato kaitos sukeltų potvynių šį mėnesį Teksase žuvo daugiau nei 100 žmonių.