Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė pirmą kartą užsiminė apie vasaros olimpinių žaidynių atidėjimą dėl koronakrizės. Parlamente Tokijuje jis pareiškė, kad to reikėtų tikėtis. Tačiau Sh. Abė pabrėžė, kad apie žaidynių atšaukimą negali būti kalbos.
1 nuotr.
„Sunku surengti žaidynes šiomis aplinkybėmis, mes turime spręsti dėl atidėjimo, nes atletų sveikata yra didžiausias prioritetas“, - kalbėjo Sh. Abė. Tačiau galutinį sprendimą esą turi priimti Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC).
IOC ketina per keturias savaites apsispręsti dėl galimo Tokijo olimpinių žaidynių atidėjimo. Komitetas šį terminą nustatė sekmadienį po vykdomojo komiteto telefoninės konferencijos, tačiau kartu atmetė galimybę visiškai atšaukti sporto renginį.
Svarstoma, kad liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis turinčios vykti vasaros olimpinės žaidynės galėtų būtu nukeltos į rudenį, į 2021 metų vasarą ar net į 2022-uosius. Labiausiai tikėtinas žaidynių atidėjimas metams.
Olimpinių žaidynių atidėjimas būtų istorinis sprendimas. Tuo tarpu jų atšaukimo praeityje jau būta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
Nors Japonija gerai susidorojo su virusu, tačiau pandemija pasaulio mastu plinta vis labiau. Todėl organizuoti sporto renginį su 11 000 atletų, tūkstančiais žiūrovų, aptarnaujančio personalo ir žurnalistų, anot stebėtojų, būtų neatsakinga.
