Izraeliui besirengiant sausumos puolimui, namus paliko milijonas Gazos gyventojų

Izraelis karą šiai islamistų grupuotei paskelbė po to, kai spalio 7 d. būriai jos smogikų prasiveržė pro gerai įtvirtiną sieną ir nušovė, mirtinai subadė ir sudegino daugiau nei 1 400 žmonių, kurių dauguma buvo civiliai.

Po daugiausiai gyvybių per visą šios valstybės istoriją nusinešusios atakos Izraelis ėmė be atvangos bombarduoti Gazos Ruožą – apšaudymo metu žuvo mažiausiai 2 670 žmonių, pagrinde civilių, nuo žemės buvo nušluoti ištisi miesto rajonai.

Izraeliui nurodžius pasitraukti į Gazos Ruožo pietus, gyventojai paliko savo namus šiaurinėje Ruožo dalyje, ieškodami prieglobsčio visur, kur tik įmanoma į rasti, įskaitant gatves ir JT prižiūrimas mokyklas.

Visur galima buvo matyti savo mantą maišuose ir lagaminuose, triračiais motociklais, apdaužytais automobiliais, furgonais ir net asilų traukiamais vežimais gabenančius palestiniečius.

„Jokios elektros, jokio vandens, jokio internete. Jaučiu, kaip nužmogėju,“ – pasakojo Mona Abdel Hamid, 55 metų Gazos Ruožo gyventoja, iš Gazos miesto pabėgusi į regiono pietuose esančią Rafą, kur jai teko apsistoti su nepažįstamaisiais.

JAV prezidentas Joe Bidenas interviu CBS žinių laidos „60 minutes“ metu teigė, kad nors įvykdyti invaziją ir „likviduoti ekstremistus“ yra būtina, bet kokie Izraelio bandymai okupuoti Gazos Ruožą būtų „didelė klaida“.

Ant prarajos krašto

Sielvartaujantis ir įsiutęs Izraelis sutelkė pajėgas palei 2,4 mln. gyventojų turinčio ir jau seniai blokados sąlygomis egzistuojančio Ruožo sieną, besirengdamas puolimui sausuma, oru ir jūra, kurį kariuomenės atstovų teigimu sudarys ir „didelė sausumos operacija“.

„Pradedame intensyvius ir plataus masto karinius veiksmus Gazos mieste,“ – paaiškino Izraelio gynybos pajėgų (IGP) atstovas Jonathanas Conricusas.

„Civiliams čia pasilikti būtų nesaugu,“ – pridūrė jis.

„Hamas“ rėmėjas Iranas ir Teherano taip pat remiama Libano grupuotė „Hezbollah“ perspėjo, kad Gazos invazija neliktų be atsako.

Izraeliui pasiuntus savo karius į Gazą, „niekas negali garantuoti, kad situacija bus kontroliuojama, o konfliktai neplis,“ – teigė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianas.

Susišaudymas Izraelio ir Libano pasienyje praeitą savaitę sustiprėjo ir dėl to Izraelis uždarė šią teritoriją civiliams.

Izraelio kariuomenė praneša, kad sekmadienį raketa pataikė į JT taikdarių bazę Libano pietuose, o per „Hezbollah“ atakas Izraelyje žuvo vienas žmogus.

Praėjusią savaitę Libane žuvo daugiau nei 10 žmonių, Izraelyje – ne mažiau nei du.

Tarp žuvusiųjų Libane buvo agentūros „Reuters“ žurnalistas Issamas Abdallah.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas po kelionės po Vidurio Rytų šalis, kurios metu buvo mėginama visomis pastangomis užkirsti kelią krizei išplisti stabilumo stokojančiame regione, pirmadienį turėjo grįžti į Izraelį.

Tačiau, Izraeliui siekiant atkeršyti už brutalų puolimą, kurio metu grupuotės „Hamas“ smogikai paėmė dešimtis įkaitų, tarp kurių buvo ir mažų vaikų, Arabų lyga ir Afrikos sąjunga perspėjo, kad invazija galėtų pasibaigti „precedento neturinčiu genocidu“.

JT vadovas Antonio Guterresas perspėjo, kad visas regionas stovi „ant prarajos krašto“.

Eskalavimo rizika

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas paskelbė, kad jo šalis „nėra suinteresuota karu šiauriniame regione, mes nenorime eskaluoti esamos padėties“.

Izraelį vienareikšmiškai parėmusios Jungtinės Valstijos į rytų Viduržemio jūrą kaip užkardos priemonę išsiuntė du lėktuvnešius.

Po to, kai Teheranas pasveikino „Hamas“ atakas, primygtinai neigdamas savo dalyvavimą jose, Baltieji rūmai yra pareiškę nuogąstavimą, kad Iranas gali „tiesiogiai įsikišti“.

Tačiau, pokalbio su laida „60 Minutes“ metu paklaustas, ar JAV kariai galėtų įsitraukti į karą, J. Bidenas atsakė: „Nemanau, kad tai būtina“.

„Izraelis turi vieną iš geriausių kariuomenių šalyje. Užtikrinu, kad suteiksime jiems viską, ko jiems reikės,“ – teigė jis.

Jungtinės Valstijos taip pat kreipėsi į Kiniją, prašydamos pasinaudoti savo įtaka įtampai regione sušvelninti.

Sekmadienį Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi paskelbė, kad Izraelio atsakas „peržengė savigynos ribas“ ir pareikalavo šalies „liautis bausti visus Gazos gyventojus“.

Paramos agentūros sunerimę

Izraeliui telkiant tūkstančius karių ir sunkiosios ginkluotės šalies pietuose esančioje dykumoje, šalies kariuomenė pranešė laukianti „politinio“ leidimo įsiveržti į šiaurės Gazą.

Kariuomenė yra nurodžiusi 1,1 mln. Gazos Ruožo šiaurinėje dalyje gyvenančių palestiniečių pasitraukti į regiono pietus.

Tačiau Izraelio antskrydžiai tęsėsi pietuose, įskaitant Chan Junisą ir Rafą, kur vieno gyventojo teigimu buvo pataikyta į gydytojo namus.

„Žuvo visa šeima,“ – pasakojo Khamisas Abu Hilalas.

Pirmadienį JT pranešė, kad per Izraelio vykdomą bombardavimą žuvo ištisos 47 šeimos – iš viso maždaug 500 žmonių.

Užsienio šalių vyriausybės ir paramos agentūros, įskaitant JT ir Raudonąjį kryžių, ne kartą kritikavo Izraelio nurodymą evakuotis.

Palestinos pabėgėlius remianti JT agentūra sekmadienį pranešė, kad per pirmąją konflikto savaitę namų neteko jau apie milijoną palestiniečių, tačiau šis skaičius greičiausiai bus didesnis.

JT humanitarinės paramos Palestinos teritorijoms koordinatorė Lynn Hastings viešai pasmerkė tai, kad Izraelis sieja humanitarinę paramą Gazos Ruožui su per „Hamas“ ataką pagrobtų dešimčių įkaitų paleidimu.

„Nei vienas, nei kitas iš šių dalykų neturėtų būti sąlyginis,“ – primygtinai teigė ji JT paskelbtame vaizdo įraše.

„Jie teigia norintys sunaikinti „Hamas“, tačiau savo veiksmais jie greičiausiai sunaikins Gazą.“

Evakuacija

Į Gazos Ruože esančias ligonines pristatoma vis daugiau žuvusių ir sužeistųjų, o sekmadienį valdžios atstovai pranešė apie 9 600 sužeistųjų.

Izraelio energetikos ministras Israelis Katzas sekmadienį pranešė, kad pietų Gazoje vėl buvo įjungtas vandentiekis.

Tačiau elektros tiekimo sutrikimai kelia grėsmę gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai, pradedant jūros vandens gėlinimo įrenginiais ir baigiant maisto šaldymo įranga ir ligoninių inkubatoriais.

Vietos gyventojų teigimu, praktiškai neįmanoma tapo net tokia kasdienė veikla, kaip nueiti į tualetą, nusiprausti ir skalbti rūbus.

Gazos gyventojai iš esmės pateko į spąstus – Izraelio kontroliuojami pasienio patikros punktai uždaryti, o Egiptas uždarė ir Rafos sieną pietuose.

Pasigirdus pranešimų, kad Egiptas draudžia užsienio šalių pasus turintiems Gazos gyventojams patekti į šalį, kol bus leista tiekti pagalbos priemones, A. Blinkenas sakė esąs tikras, kad pasienio punktas „bus atidarytas“.

Jis kategoriškai atmetė pasiūlymą deportuoti palestiniečius iš Gazos Ruožo.

Izraelyje tvyrančios nuotaikos – visuotinis sielvartas, pyktis ir didelis noras nubaustu „Hamas“, kurią Benjaminas Netanyahu prilygino Islamo valstybės grupuotei, kurią keletas Vakarų valstybių, tarp jų – Jungtinės Valstijos yra paskelbusios teroristine.

Smarkiai baiminamasi dėl 155 įkaitų, kuriuos „Hamas“ per savo antpuolį pagrobė ir išsivežė į Gazos Ruožą, saugumo.

„Turime juos grąžinti namo gyvus,“ – ašarodama sakė Yrat Zailer, devynių mėnesių ir aštuonerių metų vaikų, kuriuos kartu su jų motina pagrobę „Hamas“, teta.