Tarptautinė darbo organizacija (TDO) įvertino pusantrų metų trukusios pandemijos pasekmes ir įvardino, kas dėl koronavirusinių apribojimų patyrė didžiausius finansinius nuostolius. BBC teigimu, skaudžiausiai susidariusi padėtis smogė 25-erių metų ir jaunesniems žmonėms.
1 nuotr.
Ypatingai smarkiai neigiamas COVID-19 pasekmes per pastaruosius 18-a mėnesių pajautė jaunimas nuo 15 iki 24 metų. TDO duomenimis, bedarbystės procentas šioje amžiaus grupėje 2020 m. siekė 8,7 proc. Palyginimui, dėl pandemijos ir jos sukeltų pasekmių negali dirbti tik 3,7 proc. vyresnio amžiaus žmonių.
Ekonomistai primena, kad bedarbiais vadinami tie asmenys, kurie ieško darbo ir yra „ekonomiškai aktyvūs". Jaunimas, kuris pats metė darbą, nutraukė paieškas arba rengiasi pradėti nuosavą verslą, priskiriamas „ekonomiškai neaktyviai" darbingo amžiaus žmonių kategorijai.
Didžiausias bedarbystės tarp jaunimo šuolis pandemijos metu fiksuotas vargingose šalyse, tokiose kaip Argentina, Brazilija, Pietų Afrika ir Peru. Neigiamas pandemijos pasekmes pajautė ir Europos jaunimas. Išimtimi tapo tik Didžioji Britanija ir Prancūzija, kuriose bedarbystės lygis išliko palyginti stabilus. JAV bedarbystės klausimas tapo ypač aktualus nusprendus visiems nedirbantiems mokėti pašalpas.
Šalyse, kurių gyventojų pajamos yra vidutinio dydžio, bedarbystė tarp vyrų siekia 23,7 proc., tarp moterų - 29 proc. Turtingosios šalys švelninti neigiamas pandemijos pasekmes bando realizuodamas įvairias programas: gyventojams skiriami lengvatiniai kreditai, verslams suteikiamos mokestinės atostogos. Nepaisant to, Lesterio universiteto ekonomikos dėstytoja, mokslų daktarė Sara Lemos perspėja, kad kuo ilgiau žmogus lieka be darbo, tuo jam sunkiau rasti darbo vietą su geru atlyginimui.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
