Dirbtinai kuriamos vadinamosios tolerancijos teorijos kol kas dar nesiūlo deginti ant laužų nesilaikančių brukamų taisyklių, tačiau knygų eilė jau atėjo.
Klasikos cenzūra
Legendinis amerikiečių rašytojas Markas Tvenas tapo pirmuoju pasaulio literatūros pasaulyje, šiais laikais apkaltintu rasizmu ir politiškai nekorektiškų žodžių vartojimu.
Nors “Heklberio Fino nuotykiai” buvo išleisti dar 1885 metais, šiandien jie gali tapti bibliografine retenybe. Toks pat likimas, matyt, laukia ir “Tomo Sojerio nuotykių”. Abiejuose rašytojo šedevruose rasta žodžių, kurie šiandien laikomi įžeidžiamais.
Tokių “įžeidimų” šalinimu uoliai užsiima M.Tveno literatūrinio palikimo tyrinėtojas Alenas Gribenas (Alain Gribben).
Šis 69 metų ponas jau suskaičiavo, kad “Heklberio Fino nuotykiuose” nekorektiški žodžiai pavartoti 219 kartų, o knygoje apie Tomą Sojerį - keturis kartus.
Kol kas manoma, kad kalbama apie M.Tveno pavartotą žodį “neg-ras”, kurį, kaip afroamerikiečių išnaudojimo simbolį, ketinama pakeisti sąvoka “vergas”.
Politiškai korektiškai pataisyti abu kūriniai bus išleisti jau vasario mėnesį, tačiau jau dabar literatūros remontuotojas A.Gribenas sulaukė tūkstančių M.Tveno gerbėjų laiškų, kurie šį veikėją kaltina garsaus rašytojo romanų išniekinimu.
A.Gribenas aiškina, kad įžeidžiamus žodžius jis esą jau seniai keičia “gražesniais” ir tai daro viešose paskaitose. Tyrinėtojas aiškina, kad “publika jo noriau klausosi”.
Persekiojama jau seniai
Literatūros cenzūruotojo kritikai remiasi argumentu, kad M.Tveno kūryba atspindi to meto Amerikos istoriją, todėl darkyti romanus yra netikslinga.
“Heklberio Fino nuotykiai” jau yra kentėję nuo panašių persekiotojų 1957 metais. Tuomet romanas išbrauktas iš būtinų skaityti knygų sąrašo Niujorko mokyklose.
Beždžioniauti neprotinga
“Kaip ilgainiui derėtų elgtis Lietuvos leidykloms, leidžiančioms taip vaikų pamėgtas M.Tveno knygas?” - “Respublika” paklausė filosofo Krescencijaus Stoškaus, kuris mano, kad sekti amerikiečiais mums būtų labai neprotinga.
- Jeigu taip, tada reikia pradėti perrašinėti visą istoriją. Tik nuo kurių laikų reikia pradėti? Gal nuo Romos imperijos?
Kur taip nueisime? Juk tokius dalykus galima išspręsti daug paprasčiau - žodį pažymėti žvaigždute ir padaryti puslapio apačioje išnašą, paaiškinančią to žodžio prasmę.
Manyčiau, kad mūsų leidyklos neturėtų šiuo klausimu daryti nieko. Taisyti ką nors būtų blogiausia, ką galima būtų padaryti.
Mes labai greitai mėgstame bėgti paskui Ameriką. Ten, kur reikia ir kur nereikia, ir labai uoliai. Amerikiečiai sprendžia savo problemas. Mes verčiau laikykimės savo tradicijų. Ginkime ir puoselėkime savo kalbą, kuri baigia uždusti nuo keiksmažodžių.
- Ar skaitant knygas apie Tomo Sojerio ir Heklberio Fino nuotykius žodis “negras” jums atrodė įžeidus?
- Jokiu būdu. Tas žodis man daug gražesnis negu, kaip dabar rekomenduojama ir įprasta vartoti, “juodaodis”.
“Juodaodis” rodo tik odos spalvą, o žodis “negras” - kilmę. Man iki šiol neaišku, kodėl mes turime romais vadinti čigonus. Lietuvoje visuomet tik taip ir vadindavome juos nuo seniausių laikų. Ir daugelyje kalbų jie taip vadinami. Nematau priežasčių įsižeisti ar tą žodį laikyti įžeidimu.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
