Į masinius streikus valdžia reaguoja

Įžvelgia diskriminaciją

Dėl streikų stringa įprastas kasdienis Prancūzijos gyvenimas. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi informacija apie kalnus šiukšlių, kurių neišveža savaitę streikuojančios komunalinės tarnybos. Prognozuojami žiurkių antplūdžiai. Sostinėje Paryžiuje susikaupė apie aštuonis tūkstančius tonų atliekų. Kai kuriose gatvėse, pasak internautų, aiškiai juntama pūvančių šiukšlių smarvė. Labiausiai dėl streiko nukentėjo elitiniai miesto rajonai.

EPA-ELTA nuotr.

Nepaisant visuomenės pasipriešinimo, šalies Senatas (Aukštieji rūmai) ketvirtadienį planuojamai reformai pritarė. Vakare balsavimas turėjo įvyki Parlamente (Žemuosiuose rūmuose). Balsavimo išvakarėse prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pagrasino, kad reformai nepritarus, jis paleis Parlamentą.

Agentūros „Reuters" teigimu, Žemuosiuose rūmuose reformų šalininkai neturėjo pakankamai balsų, bet net ir pralaimėjimo atveju vyriausybė galėjo pasinaudoti 49.3 Konstitucijos straipsniu bei tvarką patvirtinti be parlamentarų pritarimo. BFM kanalas pranešė, kad E.Makronas, abejodamas sėkme Parlamente, taip ir nusprendė pasielgti. Tai netruko sukelti paryžiečių nepasitenkinimą, kurie, vietos žiniasklaidos teigimu, ketvirtadienio vakare pradėjo rinktis Santarvės aikštėje, o profsąjungos paragino stiprinti streikus.

Evrė Murleva (Herve Mourlevat), Liono metalurgų profsąjungų CFTC prezidentas, buvo įsitikinęs, kad skaudžiausiai reformos pasekmes pajus dirbantys sunkiausiuose sektoriuose.

„Vienintelis būdas deficito sąlygomis rasti pinigų - prašyti žmonių dirbti ilgiau, - sakė jis. - Tačiau yra labai didelis skirtumas tarp tų, kurie gali dirbti ir tų, kurie yra pasiligoję. Šie žmonės gaus mažesnes pensijas, o dabar jiems oficialiai sakoma, kad norėdami bent kažką gauti, jie privalo dirbti ilgiau."

Akcijų dalyviai neslėpė, kad visuotinį nepasitenkinimą sukėlė ne du papildomi darbo metai. Pasak jų, minėta reforma kėsinasi į moterų teises, darbo sąlygas ir atlyginimus. „Darbo sąlygos blogėja, o žmonės verčiami dirbti daugiau, nes trūksta kadrų", - piktinosi CFDT profesinių sąjungų sekretoriaus pavaduotoja Veronika Revilod (Veronique Revillod).

Pinigai pensininkų sąskaita

Valdžia planavo, kad reforma padės išvengti socialinės apsaugos sistemos deficito augimo. Priėmus ją iki 2030 metų tikimasi pritraukti 17 mlrd. eurų. Vasario pabaigoje su prancūzais bendravęs prezidentas E.Makronas neslėpė, kad poreikis dirbti ilgiau yra akivaizdus.

ES, išskyrus pandemijos laikotarpį, vidutinė gyvenimo trukmė nenumaldomai auga. Prancūzijoje vidutinis moterų amžius siekia 83 metus, vidutinis vyrų - 77 metus. Tai - dviem metais daugiau, negu bendras europinis vidurkis. Reformos kritikai pabrėžia, kad vidutinis aktyvaus gyvenimo laikotarpis moterims siekia 65 m., vyrams - 63. Jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, siekiant apsaugoti socialinę sistemą nuo griūties, buvo ir kitų būdų. Tarkim, žmonėms galėjo būti pasiūlyta ilgiau mokėti įmokas arba didinti socialinius atskaitymus darbdaviams ir darbuotojams, tačiau valdžia pasirinko kitą kelią.

EPA-ELTA nuotr.

Iš dalies reformą nulėmė ES reikalavimas subalansuoti biudžetą taip, kad jis atitiktų ES nustatytus ribojimus. Taip pat ja siekiama senatvės pensijos amžių Prancūzijoje priartinti prie galiojančio kitose šalyse. Vokietijoje ir Italijoje į pensiją žmonės išeina sulaukę 67 metų, Nyderlanduose ir Portugalijoje - 66, Ispanijoje galima išeiti 65, tačiau tik tokiu atveju, jeigu sukauptas didelis stažas. Analogiška tvarka galioja Švedijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Kroatijoje.

Reikalauja didesnių atlyginimų

Londone trečiadienį prie streikuojančių gydytojų prisijungė mokytojai, metro vairuotojai ir valstybės tarnautojai, JK universitetų darbuotojai ir BBC žurnalistai. Jie masiškai stabdė darbą tuo metu, kai Jungtinės Karalystės finansų ministras pristatė parengtus mokesčių ir išlaidų planus.

Dėl „Aslef" ir Geležinkelių, jūrų ir transporto (RMT) profesinėms sąjungoms priklausančių darbuotojų streiko Londone buvo sustojęs metro traukinių tinklas. Vyriausybės departamentai ir pasienio pajėgos taip pat negali dirbti dėl maždaug 130 tūkst. valstybės tarnautojų profesinės sąjungos PCS narių streiko.

EPA-ELTA nuotr.

PCS generalinis sekretorius Markas Servotka (Mark Serwotka) įspėjo, kad ši akcija yra tik streikų, kurie gali tęstis iki metų galo, pradžia: „Biudžeto dieną mes prašėme iždo kanclerio Džeremio Hanto (Jeremy Hunt) sąžiningai padidinti mūsų darbo užmokestį. Sulaukėme 2 proc. darbo užmokesčio padidinimo, kai maisto produktų infliacija praėjusią savaitę siekė 16 proc. 40 tūkst. valstybės tarnautojų naudojasi maisto bankų paslaugomis, o 45 tūkst. prašo pašalpų dirbantiesiems, nes negali išgyventi".

Jis pridūrė, kad nebegalima ignoruoti vis didėjančių streikų. „Streikuoja gydytojai, traukinių mašinistai, mokytojai. Manau, kad pirmą kartą per daugelį metų viešosios nuomonės apklausos rodo, kad streikus palaiko daugybė žmonių", - sakė jis AFP.

Šis streikas, kai šimtai tūkstančių žmonių paliko darbo vietas, buvo didžiausias nuo praėjusiais metais prasidėjusios nepasitenkinimo bangos. Streikuoja visi, o profesinės sąjungos nesutinka su vyriausybe, kuri tvirtina, kad didelis darbo užmokesčio kėlimas yra neįmanomas ir tik paskatintų infliaciją. Be atlyginimų, kurie, darbuotojų teigimu, neatitinka infliacijos tempo, kiti klausimai yra susiję su darbo sąlygomis, jo saugumu ir pensijomis.

Komentuoja politologas Bernaras IVANOVAS:

„Pastarosiomis dienomis Vakarų Europoje vykstančių akcijų masiškumą lėmė šimtmečius siekiančios šalių tradicijos. Vakaruose nuo mažumės kiekvienas dalyvauja 4-5 organizacijų ar asociacijų veikloje, o vėliau stoja į profsąjungas. Savo veikloje žmonės yra vieningi, organizuoti, todėl su valdžia gali kalbėti kaip politinis subjektas.

Palyginimui, Lietuvos gyventojai dėl sovietinės santvarkos paliktų psichologinių traumų vis dar yra ne pilietinė visuomenė, o liaudis. Mūsų krašto politikai visą laiką siekė, kad gyventojai nesustiprėtų, netaptų visuomene, todėl mes ir šiandien negalime kalbėtis su jais kaip savigarbą turintis sociumas.

Grįžtant prie Prancūzijos, jos dabartinė pensijų sistema, kurią kadaise sukūrė promaskvietiškas generolas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle), tikrai nėra sąžininga. Tik ne dėl amžiaus, o dėl to, jog buvo sukurtos išskirtinės sąlygos valstybės tarnautojams, o privatus sektorius buvo nuskriaustas. Tikėtina, kad ją teks reformuoti, bet atsižvelgus į žmonių nuomonę. Juolab kad dabartiniai protestai, lyginant juos su „geltonųjų liemenių" akcijomis, nėra marginalūs. Jie yra institucionalizuoti, organizuojami senųjų, galingų, daug narių turinčių organizacijų. Be to, visuomenė yra ypač solidari ir stoja į kovą net tuomet, kai valdžios planai tiesiogiai nesusiję su viena ar kita sritimi. Visi puikiai supranta, kad jeigu šiandien leisi valdžiai kažką „nukirpti" čia, tai rytoj ji nukirps ten. Žmonės žiūri į ateitį, nes žino - jeigu tik valdantiesiems nusileisi, jie tave „suvalgys".

Tas pats taikytina ir visuomeninių žmogaus teisių gynimo flagmanei Anglijai. Ši šalis irgi išgyveno daugybę sukrėtimų - valdžios ir teismų korupciją, socialinį skurdą ir t.t. Tai išmokė žmones vienytis ir atidžiau stebėti vykstančius procesus. Savo laiku jie netgi atkasė iš visuomenininko į tironą išaugusį Oliverį Kromvelį (Oliver Cromwell) ir jam už ankstesnius nusikaltimus nukirto galvą. Taip buvo atkurtas istorinis teisingumas ir priminta apie įstatymo viršenybę. Vėliau buvo priimtas „Teisių bilis", kuriuo, tarsi antrąja Konstitucija, vadovaujamasi iki šiol.

Visa tai puikiai suvokia ir Europos šalių valdžios, todėl jos iš karto iškelia didesnius reikalavimus, nes žino, jog visuomenė tam pasipriešins ir galiausiai vis tiek teks ieškoti kompromisinio varianto. Manau, dabartinė situacija netaps išimtimi".