Į duris beldžiasi Naujieji...

Japonija

Japonijoje Naujųjų Metų šventė prasideda gruodžio 25-ąją ir trunka beveik mėnesį. Japonai jai ruošiasi iš anksto: puošia namus kompozicijomis iš įvairių šakelių, gamina „kadomatsu" - naujametinę dekoraciją iš pušies, bambuko, paparčio, surištų šiaudine virvute. Paskui ši puokštė statoma kieme priešais lauko duris. Tai yra laikoma pasveikinimu Naujųjų Metų dievybei ir jos laikinu būstu.

Japonų naujametinio stalo serviruotė - minimalistinė, be šventinių servizų. Patiekiama žuvies pyrago, virtų jūros dumblių, saldžiųjų juodųjų sojų pupelių, taip pat batatų košės su kaštonais ir virta varnalėšos šaknis. Šventės dieną japonai dažnai vieni kitus vaišina baltais ir rausvais (sėkmės spalvų) ryžių paplotėliais. Japonijoje vietoj 12 skamba 108 varpo dūžiai, o populiariausias naujametinis aksesuaras - grėblys (kuriuo neva galima prisigrėbti laimės).

Graikija

Graikijoje sausio 1-ąją kasmet švenčiami ne tik Naujieji Metai, bet ir vargšų globėjo šv.Bazilijaus (Vasilijaus) diena. Pajūrio gyvenvietėse būstai anksčiau būdavo puošiami specialiai šventei išdrožtais mediniais laivais, puoštais kaspinais, gėlėmis ir varpeliais. Dabar tokius laivus gyventojai daugiausia perka parduotuvėse. Dovanos Graikijoje dalijamos šv.Bazilijaus dieną. Naujųjų metų išvakarėse vaikai batus padeda gerai matomoje vietoje, prie krosnies arba prie durų , o tėvai į juos šventojo vardu deda dovanas ar vokelius su pinigais. Pirmąją metų dieną atliekamas ir „vandens atnaujinimo ritualas", kuomet senas vanduo išpilamas iš visų indų ir pakeičiamas šventu Bazilijaus vandeniu.

Ant graikų stalo patiekalų per visas šventes gausu, nes gausa Graikijoje prilyginama turtui ir gerovei, kurios visi tikisi ateinančiais metais. Stalo viduryje dedamas pyragas, išpuoštas uogomis ir riešutais, vadinamas „vasilopita". Jo viduje įkepama moneta, ir to, kas ją ras, kaip tikima, ateinančiais metais laukia turtai. Vos išmušus vidurnakčiui, graikai ima granato vaisių ir trenkia jį į savo namų duris: prie jų prilipę ir aplinkui išsibarstę grūdai reiškia klestėjimą ir gerovę. Pagrindinis Naujųjų metų prieskonis yra bazilikas, jis netgi vadinamas šv.Bazilijaus žole. Graikai įsitikinę, kad šis augalas turi gydomųjų savybių ir saugo namus bei jo gyventojus nuo piktųjų dvasių. Baziliko ne tik dedama į maistą, bet ir jo barstoma būsto kampuose.

Graikijos kaimuose eidami pasveikinti su Naujaisiais metais graikai šeimininkams atneša dovanų... samanotą akmenį ir jį numeta prie namo slenksčio, linkėdami, kad „šeimos galvos piniginė būtų sunki kaip šis akmuo".

Australija

Sausio 1-ąją Naujuosius švenčia ir australai. Svarbiausias šventės paradoksas - kad Naujieji sutinkami vasarą. Gyventojai namus papuošia jau prieš Kalėdas: kabina vainikus ant namų durų, uždega žvakes ir perka eglutes arba arba augina „naujametinius medžius". Kadangi Australijos klimate eglės neauga, namuose dažniausiai statomos dirbtinės arba iš Europos atvežtos gyvos.

Daugelis iš anksto perka arba vazonuose augina australišką amžinai žaliuojantį medelį su mažais lapeliais ir rausvais žiedais. Iki Naujųjų metų jo žiedai tampa tamsiai raudoni, todėl augalas ir be žaisliukų primena puošnią šventinę eglutę.

Australai be galo sureikšmina Kalėdų šventę ir švenčią ją beveik mėnesį, nuo gruodžio 10-osios iki sausio 10-osios. Tad Naujieji Metai tiesiog yra šventės tęsinys. Specialių naujametinių patiekalų Australijoje nėra. Vietiniai dažnai kepa kepsnius ir dešreles kepsninėse, vidurnaktį geria šampaną arba vietos vyną. Populiarus naujametinis patiekalas, kaip ir kitose šalyse, yra pyragas, kuriame būna paslėpta moneta. Tikima, kad ją radęs kitais metais ves arba ištekės. Australijoje labai mėgstami naujametiniai fejerverkai. Jie leidžiami vidurnaktį, taip atsisveikinant su praeitimi ir pasitinkant ateitį. Plačiai pagarsėjo Sidnėjaus fejerverkai.

Danija

Danai mielai švenčia ir Kalėdas, ir Naujuosius Metus. Pagal tradiciją prieš Kalėdas danai papuošia namus, nešykštėdami pinigų dekoracijoms. Taigi daugelis namų tampa panašūs į pasakų namelius. Ant durų Danijoje būtinai kabinami puošnūs kalėdiniai vainikai, prasidėjus Adventui languose įžiebiamos žvakės. Namų puošyboje vyrauja Danijos tautinės spalvos - balta ir raudona, naudojama daug dekoracijų iš eglučių šakų ir žvakių, girliandų, vėliavėlių, popieriaus karpinių ir nykštukų.

Nuo XIX a. 9-ojo deš. pagrindinis Naujųjų Metų šventės akcentas - naujametinė monarcho kalba. Stovėdami išklausę karalienės Margaritos II kalbą, danai ima švęsti ir vaišintis. Naujametinę naktį danai pasipuošia originaliomis ir juokingomis kepurėmis. Ant vaišių stalo dedami žuvies, kiaulienos, bulvių patiekalai, o desertui valgomas „kransekage" - bokšto formos marcipaninis sluoksniuotas tortas. Kopenhagos rotušės laikrodžiui pradėjus skaičiuoti sekundes iki vidurnakčio, švenčiantys uždarose patalpose neretai užsilipa ant aukščiausios vietos - paprastai tai būna sofa arba kėdė - ir „nušoka" į kitus metus. Manoma, kad toks šuolis padės įveikti būsimus sunkumus. Danijoje gyvuoja sena tradicija, susijusi su sudužusiais indais: visos per metus surinktos indų šukės sviedžiamos į draugų namų duris. Danai labai džiaugiasi šalia lauko durų radę krūvelę šukių, nes tai, kaip tikima, neša sėkmę ateinantiems 12 mėnesių.

PAR

Naujieji Metai Pietų Afrikos Respublikoje švenčiami kaip ir daugumoje šalių - sausio 1-os naktį. Afrikoje vietoj eglės ar pušies puošiamos palmės arba kadagio medeliai. Vietos gyventojai tiki: kuo daugiau puošmenų bus ant medžio, tuo dosnesni ateis Naujieji metai. Daugumoje Afrikos šalių žmonės gyvena skurdžiai, todėl namai puošiami gana kukliai, savadarbėmis dekoracijomis. Svarbiausias šventės simbolis - septynšakė žvakidė su spalvotomis žvakėmis.

Vaišėms patiekiama mėsos, o namų kertelėse išslapstomi graikiniai riešutai, įvynioti į žalią popierių. Riešutų turi būti tiek, kiek svečių, o ant popierėlių yra užrašomi įvairūs linkėjimai. Pietų Afrikoje žmonės stengiasi pradėti metus be nemalonių prisiminimų ir nereikalingų daiktų, taigi pro langus yra išmetami net seni baldai.

Ispanija

Naujieji Metai Ispanijoje sausio 1-ąją minimi nuo 1582 m. Ispanai, kaip ir daugelis europiečių, perka eglutes ir jas puošia, bet dažniausiai jos - dirbtinės, ant butų ir namų durų kabina vainikus su varpeliais. Šventinį stalą puošia saldus Trijų karalių pyragas su karalių figūrėlėmis, kuriame būna įkepta moneta. Beje, tokį pyragą galima nusipirkti prieš šventes ir įprastose parduotuvėse.

Per Naujuosius ispanai mėgsta valgyti saldžiai. Labiausiai paplitęs patiekalas vadinasi „turron". Tai tradicinis skanumynas iš medaus, cukraus, riešutų ir kitų ingredientų.

„Ispaniškiausia" iš visų šalies naujametinių tradicijų yra 12 vynuogių valgymas. Kiekviena uoga mušant vidurnaktį suvalgoma kartu su laikrodžio dūžiu ir užmenamas naujametinis noras. O keisčiausia ir dabar madinga tradicija - sutikti Naujuosius vilkint raudonos spalvos apatinius. Tai gali būti kelnaitės, marškinėliai, kojinės, puskojinės, nes tikima, kad raudona spalva žada sėkmę ir atbaido piktąsias dvasias.

Brazilija

Brazilijoje Naujieji švenčiami, kaip ir daugumoje šalių, gruodžio 31-osios vakarą ir sausio 1-osios naktį. Dažniausiai tuo laiku ten sniego nebūna, todėl braziliškos linksmybės perkeliamos į paplūdimį.

Šventiniu laikotarpiu namai ir gatvės ryškiai apšviečiami žibintais, žvakėmis ir girliandomis. Ant vaišių stalo brazilai dažniausiai deda patiekalus iš kiaulienos ir kalakutienos, kurie ruošiami su daugybe aromatingų prieskonių. Taip pat vaišėms yra priimta patiekti pupų, ryžių patiekalų, žuvies kukulaičių ir pyragų su įdaru. Šampano brazilai paprastai negeria, jo vietą dažniausiai užima saldi degtinė su ledu ir žaliąja citrina. Sutikti Naujuosius Metus Brazilijoje yra priimta apsirengus baltai, nes ši spalva simbolizuoja naujumą ir švarumą. Net šventinis stalas puošiamas baltais indais.