1 nuotr.Šeštadienį Graikija atidarė pirmąją iš penkių naujų „uždarų“ migrantų stovyklų, kurioms priešinasi žmogaus teisių gynėjai, teigiantys, kad patekimo į stovyklą priemonės yra pernelyg griežtos.
Naująją stovyklą Samo saloje juosia spygliuotos vielos tvora, joje taip pat įrengtos stebėjimo kameros, rentgeno skeneriai ir magnetinės durys.
ES skyrė 276 mln. eurų naujoms stovykloms penkiose Graikijos Egėjo jūros salose – Lero, Lesbo, Koso, Chijo ir Samo – į kurias atvyksta daugiausia migrantų iš kaimyninės Turkijos.
Samo salos stovykloje, kuri taps bandomuoju projektu kitoms vadinamosioms uždaroms ir kontroliuojamos prieigos stovykloms, yra sulaikymo centras ir į ją bus galima patekti tik naudojantis elektroniniu lustu. Naktį vartai bus uždaryti.
„Kontroliuojamų struktūrų modelis palaipsniui bus perkeltas į visas salas ir žemyninę Graikiją“, – prieš kelis mėnesius sakė Graikijos migracijos ministras Notis Mitarachis.
Tikimasi, kad stovykla Lero saloje bus baigta kitą mėnesį, o Lesbo saloje, kurioje yra didžiausia Europoje stovykla „Moria“, pernai suniokota gaisro, darbai dar neprasidėjo.
Graikijos vyriausybė užtikrina, kad stovyklos atitiks Europos standartus, nes jose bus geresnės kokybės apgyvendinimo sąlygos, tekantis vanduo, tualetai, atskiros zonos šeimoms ir daugiau saugumo.
Jos pakeis ankstesnes stovyklas, kurios liūdnai pagarsėjo dėl gyvenimo sąlygų.
Samo saloje, netoli Vačio uosto, buvo stovyklavietė, skirta maždaug 680 žmonių, tačiau vienu metu joje gyveno beveik 10 kartų daugiau žmonių.
Čia vis dar gyvena iki 600 prieglobsčio prašytojų, kurių kasdienybė – žiurkės, improvizuoti mediniai nešildomi barakai, tualetų ir dušų trūkumas.
Tačiau nuo pirmadienio gyventojai bus perkelti į naująjį centrą, esantį maždaug už penkių kilometrų nuo pagrindinio to paties pavadinimo Samo miesto.
Apie 45 nevyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų paragino ES ir Graikijos vyriausybę atsisakyti planų apriboti žmonių judėjimą stovyklose.
Savo pranešime jos teigia, kad naujosios struktūros „trukdys veiksmingai identifikuoti ir apsaugoti pažeidžiamus asmenis, apribos prieglobsčio prašytojų galimybes naudotis paslaugomis bei gauti pagalbą, sustiprins žalingą perkėlimo ir izoliavimo poveikį asmenų psichikos sveikatai.“
