Formuojasi naujas karinis-ekonominis aljansas?

Maskvos santykiai su Pekinu yra precedento neturinčio pobūdžio ir orių santykių pavyzdys, aiškino V.Putinas per televiziją, abiem šalims stiprinant ryšius vis didėjančios Vakarų kritikos akivaizdoje.

Prieš susitikimą Maskva parengė naują sutartį dėl 10 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų tiekimo Kinijai iš Rusijos Tolimųjų Rytų, sakė V.Putinas.

„Pažįstu prezidentą Si Dzinpingą ilgą laiką, - vakar prieš kameras kalbėjo V.Putinas. - Kaip geri draugai ir politikai, turintys daug bendrų požiūrių į pasaulio problemų sprendimą, mes visada palaikėme glaudų ryšį"

„Dujų sektoriuje padarytas žingsnis į priekį", - sakė V.Putinas. Be to, buvo parengti angliavandenilių tiekimo sprendimai.

Kinijos duomenimis, pernai šalis jau pirko daugiau dujų iš Rusijos nei 2020 metais. Liaudies Respublika neimportuoja tiek energijos ir žaliavų iš kitos šalies.

Abiejų prezidentų susitikime Maskva ir Pekinas sukritikavo, jų teigimu, neigiamą JAV įtaką Europoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Dokumente, dėl kurio abi šalys susitarė, teigiama, kad jos prieštarauja tolesnei NATO plėtrai ir ragina JAV vadovaujamą gynybos bloką atsisakyti šaltojo karo eros metodų, taip pat kritikuojamas Vašingtono neigiamas poveikis taikai ir stabilumui Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Rusija ir Kinija taip pat pareiškė, kad yra rimtai susirūpinusios gynybos aljansu AUKUS, į kurį įeina Australija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Šie pareiškimai tik paskatino politologų spėliones, jog Rusija ir Kinija kuria naują karinį Aljansą, į kurį mėgins įtraukti ir dar kelias „palankiai" jų atžvilgiu nusiteikusias šalis.

Kiti lyderiai, kurie per žaidynes džiaugsis Kinijos vadovo svetingumu, yra egiptietis Abdelis Fata al Sisis (Abdelis Fattah al-Sisi), Saudo Arabijos vadovas Mohamedas bin Salmanas, Kazachstano prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas ir Lenkijos vadovas Andžejus Duda (Andrzej Duda). Tikimasi, kad iš viso žaidynėse dalyvaus 21 pasaulio lyderis. Dauguma šių lyderių atstovauja nedemokratiniams režimams, 12 jų vadinami autoritariniais arba hibridiniais režimais.

Susitikimo priešistorė

Si Dzinpingas nebuvo išvykęs iš Kinijos nuo 2020 m. sausio, kai šalis susidūrė su pirmuoju COVID-19 protrūkiu ir uždarė centrinį Uhano miestą, kuriame pirmą kartą buvo aptiktas virusas. Dabar jis rengiasi susitikti su daugiau nei 20 lyderių, Pekinui pradedant žiemos olimpines žaidynes. Tikimasi, kad tai bus švelnios jėgos triumfas, nukreipsiantis dėmesį nuo diplomatinio boikoto ir nuogąstavimų dėl koronaviruso.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua" užvakar paskelbė V.Putino straipsnį, kuriame Rusijos lyderis nupiešė panašių tikslų pasaulyje siekiančių dviejų kaimynių paveikslą. „Užsienio politikos koordinavimas tarp Rusijos ir Kinijos grindžiamas glaudžiais ir sutampančiais požiūriais į globalių ir regioninių problemų sprendimą", - rašo V.Putinas. Jis taip pat piktinosi JAV vadovaujamų Vakarų diplomatiniais Pekino olimpiados boikotais, kuriuos paskatino žmogaus teisių padėtis Kinijoje. „Deja, pastaruoju metu suintensyvėjo daugelio šalių bandymai politizuoti sportą dėl savanaudiškų interesų", - rašė V.Putinas, tokius veiksmus pavadinęs iš esmės neteisingais.

Savo ruožtu Kinija vis ryžtingiau palaiko Rusiją jos ginčuose su NATO dėl Ukrainos. Praėjusią savaitę Kinijos užsienio reikalų ministras Vang Ji (Wang Yi) pavadino Rusijos būgštavimus dėl saugumo teisėtais ir sakė, kad į juos reikia žiūrėti rimtai ir į tai atsižvelgti.

Kinija sulaukė Sovietų Sąjungos, šiuolaikinės Rusijos pirmtakės, paramos, kai 1949 m. ten į valdžią atėjo komunistai, bet vėliau abi socialistinės valstybės susikirto dėl ideologinių skirtumų. Santykiai grįžo į vėžes, šaltajam karui 1990-aisiais pasibaigus, o pastaraisiais metais abi šalys užmezgė strateginę partnerystę ir glaudžiai bendradarbiauja prekybos, kariniais ir geopolitiniais klausimais. Šie ryšiai dar labiau sustiprėjo Si Dzinpingo eroje, kai Rusija ir Kinija vis labiau nesutaria su Vakarų valstybėmis.