Oficiali versija

Antradienį ryte „Facebook" skubiai išplatino pranešimą. Jame buvo teigiama, kad sutrikimus lėmė konfigūracijos magistraliniuose maršrutizatoriuose, koordinuojančiuose tinklo srautą tarp bendrovės duomenų centrų, pakeitimai. Esą būtent todėl sutriko ne tik pagrindinė svetainė, bet ir visos likusios. Jie taip pat patikino, kad privatūs vartotojų duomenys gedimo metu nenutekėjo.

Netrukus pasirodė ir išsamesnis problemos paaiškinimas. Jį pateikė įmonė „Cloudflare". Internetas apima daugybę tarpusavyje susietų tinklų, kuriuose būtina užtikrinti aiškią tvarką. Iš esmės už ją atsakinga vardų srities sistema (DNS) ir prievado protokolai (BGP). Pastarieji internautui nurodo, kur keliauti ieškant konkrečios svetainės, o DNS yra savotiška adresų sistema, kurioje „surašyti" svetainių IP adresai.

Pasak įmonės specialistų, pirmadienį naujinant sistemą į „Facebook" platformą bandantiems prisijungti vartotojams BGP nurodė, kad keliai į jų ieškomus tinklalapius nebeegzistuoja.

Sutrikimas turėjo įtakos ne tik socialinių tinklų vartotojams, bet ir patiems darbuotojams - sistemai neveikiant sutriko leidimų sistema ir jie negalėjo pasiekti biurų bei savo vidinių komunikacijos platformų.

Ar mes esame saugūs?

Kiek tiksliai kainavo šis gedimas pačiam „Facebook", neįvardijama, tačiau, „Bloomberg" teigimu, įmonės akcijų vertė nukrito beveik 5 proc., 6 mlrd. JAV dolerių sumažėjo ir tinklo įkūrėjo bei savininko Marko Cukerbergo (Mark Zuckerberg) turtas.

Beje, šie nuostoliai gali dar labiau išaugti. Nors žinių apie prieš įmonę pateiktus ieškinius dar nėra, tačiau jie labai tikėtini. Juk platformą žmonės naudoja ne tik bendravimui ar vaizdinės medžiagos kėlimui, bet ir prekybai. Užstrigus ne tik pačiai platformai, bet ir kitoms su ja susijusioms programoms, visos prekybinės operacijos sustojo. Tikrai yra sričių, kur net ir 6-7 neplanuotos prastovos valandos gali pridaryti didelių problemų. Ypač kai kalbama apie pasaulinį tinklą.

Kitas svarbus momentas - pastarasis strigimas dar kartą dažną internautą privertė susimąstyti apie vis aktyviau valdžios peršamą visuotinę skaitmenizaciją ir galimas jos pasekmes. Lietuva turėjo rimtų problemų, kai vanduo užliejo netinkamai įrengtas Registrų centro serverines ir ilgą laiką neveikė kai kurios valstybinės elektroninės sistemos. Valdžia vis garsiau kalba apie poreikį atsisakyti grynųjų pinigų ir visas finansines operacijas patikėti išmaniesiems įrenginiams. Idėjos autoriai savo pasiūlymą grindžia tuo, kad tai esą leistų įveikti „šešėlį". Mintis gal ir nebloga, tačiau po tokių gedimų kyla klausimas - kas nutiktų, jeigu kelioms valandoms sutriktų viso interneto veikimas? Kaip tuomet be grynųjų pinigų likę žmonės galėtų atsiskaityti už prekes ir paslaugas? Kas prisiimtų atsakomybę už jų patirtus nuostolius?

Komentuoja Informacinių technologijų specialistas Audrius Kalvėnas:

„Daugiausia nuorodų į DNS struktūros pažeidimą, kas ir iššaukė kreipinių žemėlapio sutrikimą, todėl labiausiai tikėtina techninio gedimo versija.

Socialiniame tinkle „Twitter" skelbiama informacija apie tai, kad užstrigus „Facebook" į savo darbo vietas negalėjo patekti ir platformos darbuotojai, ne tik yra teisinga, bet ir akivaizdžiai parodė šios sistemos saugumo spragas. Gali būti, kad jos dabar bus ištaisytos, tačiau su panašiomis problemomis gali susidurti ir kitos įmonės, viską patikėjusios skaitmenai.

„Disclose.tv" savo „Twitter" paskyroje paskelbė, kad per minėtą gedimą buvo parduota daugiau kaip 1,5 mlrd. „Facebook" vartotojų asmeninių duomenų. Ne tik jų prisijungimai, bet ir informacija apie amžių, lytį, gyvenamąją vietą ir t.t. Tai asmeniniai duomenys, kurie neabejotinai atsidurs tamsiajame internete (ang. darknet).

Be realių praradimų negalima pamiršti ir gedimo įtakos žmonių psichologinei būklei. Nemažai jų tiesiog „gyvena" socialiniuose tinkluose. Negalėdami kelias valandas pasidalinti savo įrašais su likusiais vartotojais, jie turėjo patirti nemažą sukrėtimą. Juolab kad niekas tiksliai nežinojo, kiek laiko platforma neveiks ir ar ji išvis atsigaus.

Panašių incidentų ateityje tik daugės, išvengti jų tikrai nepavyks, nes viešos infrastruktūros valdymas vis labiau paremtas dirbtiniu intelektu, kuris dar tik pradeda „mokytis abėcėlę". Žinoma, jis mokosi kur kas greičiau nei žmogus, tačiau jis - ne žmogus. Tai esminė skirtis.

Šiame procese išskirsiu didžiausią pavojų, kylantį dėl tokių socialinių tinklų kaip „Facebook". Tai - socialinis reitingas. „Laikų", sekėjų, „draugų" kiekis nurodo asmens socialinį reitingą. „Facebook" ir panašių platformų pagalba surenkami privataus asmens duomenys sukuria jo socialinį portretą, kuris yra socialinio reitingo pagrindas. Nors šiuo metu tik Kinija kritikuojama dėl socialinio reitingo modelio panaudojimo, bet nereikia turėti iliuzijų, jog likusi pasaulio dalis nenaudos šio kontrolės ir valdymo metodo. „Facebook" patiktukai, faktų tikrintojų suteikiami teigiami ar neigiami vertinimai ir yra socialinio reitingo pagrindas. Pridėjus papildomas formas, pavyzdžiui, „pasiskiepiję plius išsilavinę", ir panašias iniciatyvas sukuriamas masinio mobingo mechanizmas.

Socialinis reitingas (arba patikimumas) yra vienas svarbiausių finansinio sektoriaus kriterijų - be teigiamos kredito istorijos perspektyva liūdna. Todėl ypač greitai plinta atsiskaitymų būdai panaudojant biometrinius duomenis. Vienas populiariausių šiuo metu Rusijoje - veido atpažinimo technologija (mokėjimų sprendimą, paremtą veido atpažinimu, sukūrė Rusijos bankas „Sberbank"), kuri susieta su asmens sąskaita banke ir leidžia sutrumpinti mokėjimo procedūrą nuo keliasdešimties iki kelių sekundžių. Tai patogumas, už kurį sumokama asmenine informacija.

Norėdami patogesnio gyvenimo, susidursime su grėsmėmis. 

Iš finansų institucijų ekosistemų sektoriaus, nes jos sukaups didelį kiekį asmeninių duomenų ir manipuliuodamos jais įgis neribotą galią.

Iš skaitmeninio terorizmo, nes reikia nepamiršti ir skaitmeninių grėsmių - 17 proc. pasaulio skaitmeninių atakų yra nukreiptos į finansų sektorių. Taip prarandami ne tik asmeniniai duomenys, bet ir pinigai.

Iš žmogaus virtimo pasyviu statistiniu dėmeniu, kuriuo bus galima manipuliuoti siekiant asmeninės naudos. Sutikdamas leisti tvarkyti savo asmeninius duomenis tik tam, kad nereikėtų fiziškai nuvykti į parduotuvę maisto, jis juos praranda amžiams.

Nenorint būti skaidriam, permatomam sistemai ir jos valdytojams, teks „apsivilkti šešėlį" - anonimiškumą užtikrinančias operacines sistemas, programas, platformas.

Bet didžiausia saugumo garantija - aktyvi veikla smegenimis, ne pirštais ekrane ar klaviatūroje."