Europos Komisija trečiadienį priėmė klimato apsaugos įstatymą. Jame įtvirtinta, kad Bendrija iki 2050 metų turi tapti neutralia klimatui, tviteryje pranešė už sanglaudos politiką ir reformas atsakinga komisarė Elisa Ferreira, informuoja agentūra „Reuters“.
1 nuotr.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad ES sugriežtins savo tikslus 2030 metams. Šiuo metu tikslas yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 40 proc., lyginant su 1990-aisiais. Tačiau Komisija nori nuodugniai apsvarstyti 50-55 proc. tikslą. Europos Komisija Ursula von der Leyen tai pasiūlė jau pristatydama savo „žaliąjį kursą“.
Anot projekto, nuo 2030 metų Komisija kas penkerius metus peržiūrės savo tikslus ir sieks, kad ES 2050 metais taptų neutrali klimatui. Projektui dar turi pritarti Europos Parlamentas bei šalys narės.
Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg sukritikavo klimato įstatymą, pavadindama jį „kapituliacija“ prieš globalaus šilimo iššūkį. Planas dėl klimatui neutralios Europos iki 2050-ųjų yra tik menamas sprendimas, rašė G. Thunberg kartu su kitais aktyvistais atvirame laiške Europos Komisijai. Iš tikrųjų esą būtina nedelsiant imtis veiksmų.
Klimato įstatymas, kuris paremtas ne griežtai moksliniais įrodymais ir teisinga interesų pusiausvyra tarp vargšų ir turtingųjų pasaulyje, kenkia labiau nei padeda, sakoma atvirame laiške. Labai svarbu, kad, norint sustabdyti klimato šilimą iki 1,5 laipsnio, pasaulyje į atmosferą patektų ne daugiau kaip 340 gigatonų anglies dioksido – tai globalus CO2 biudžetas. Jei viskas vyks kaip dabar, to, anot aktyvistų, pakaks tik aštuoneriems metams. Todėl būtina nedelsiant imtis drastiškų atsakomųjų priemonių.
