1 nuotr.Dėl migracijos į ES pernai bendras 27 šalių bendrijos gyventojų skaičius pasiekė rekordinius 450,4 mln., rodo Eurostato duomenys.
Be to, nuo 2012 m. ES kasmet užregistruojama daugiau mirčių nei gimimų, o tai reiškia, kad migracijos srautai iš trečiųjų šalių yra vienintelis gyventojų skaičiaus augimo veiksnys.
Susumavus 2024 m. rezultatus paaiškėjo, kad ES gyventojų skaičius padidėjo 1,07 mln. naujų gyventojų, o teigiama grynoji 2,3 mln. žmonių migracija kompensavo natūralų 1,3 mln. žmonių praradimą.
Mirtingumas, kuris pernai siekė 4,82 mln., vis dar viršijo gimstamumą - 3,56 mln.
Dėl šios tendencijos Europos demografiniai iššūkiai atsidūrė dėmesio centre, nes senėjanti žemyno visuomenė ir mažas gimstamumas sukuria papildomas apkrovas socialinės apsaugos sistemoms bei suponuoja darbo jėgos trūkumą.
2025 m. sausio 1 d. ES šalių gyventojų skaičius svyravo nuo 83,6 mln. Vokietijoje iki 0,6 mln. Maltoje. Prancūzija, Vokietija ir Italija išlaikė savo, kaip ES šalių, turinčių didžiausią gyventojų skaičių, pozicijas. Jos sudaro beveik pusę visų bloko gyventojų - 47 proc.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. 8 ES šalyse užfiksuotas gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas Latvijoje (sumažėjęs bendro gyventojų skaičiaus pokyčio rodiklis -9,9/1000 gyventojų), Vengrijoje (-4,7), Lenkijoje ir Estijoje (-3,4).
Tarp 19 ES šalių, kuriose fiksuotas didžiausias gyventojų skaičiaus augimas, pirmauja Malta (+19/1000 žmonių), po jos eina Airija (+16,3) ir Liuksemburgas (+14,7).
2024 m. pabaigoje Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius siekė 2 885 891. 2025 m. pradžioje gyventojų skaičius padidėjo iki 2 897 430. Nors gyventojų skaičius auga, augimas yra lėtas, apie 0,4 proc. per metus.
Taip pat sumažėjo Lietuvoje teisėtai gyvenančių užsienio valstybių piliečių skaičius, rodo 2024 m. antrojo pusmečio Migracijos departamento statistiniai duomenys. Sausio 1-ąją šalyje iš viso gyveno 217 988 užsieniečiai.
Prieš pusmetį, liepos 1-ąją, tokių asmenų buvo 221 285. Didžiausių užsieniečių bendruomenių trejetas nepakito: daugiausiai Lietuvoje gyvena ukrainiečių - 77 080, baltarusių - 57 511 ir rusų - 14 978.
Šiuo metu užsieniečiai iš viso sudaro 7,52 proc. visų Lietuvos gyventojų.
