Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: ateityje visokie scenarijai įmanomi ir Lietuvoje

Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos šios ligos pasieks dar daugiau kol kas jų nepaveiktų teritorijų. Lietuvos mokslininkai sako, kad nors tokioms uodų pernešamoms ligoms atsirasti mūsų šalyje galimybių yra, itin spartaus jų išplitimo bent jau artimiausiais metais tikėtis nereikėtų. Vis dėlto, anot jų, visokie scenarijai ateityje gali būti įmanomi.

Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl besikeičiančio klimato infekcines ligas platinantys pernešėjai – tiek uodai, tiek erkės – plečia savo įprastinio buvimo ribas, kartu su savimi naujose teritorijose platindami ir atitinkamus ligų sukėlėjus. Pavyzdžiui, Lietuva pasižymi didžiausiu sergamumu erkiniu encefalitu pasaulyje. Kiekvienais metais registruojama labai daug erkių platinamos Laimo ligos atvejų. Be to, visai neseniai Lietuvoje buvo aptikta dar viena erkių rūšis, kuri iki šiol mūsų šalyje nebuvo rasta ir kuri taip pat gali platinti erkinio encefalito virusą.

Įspėja dėl uodų pernešamų ligų

Barselonos superkompiuterių centro Pasaulinės sveikatos atsparumo grupei vadovaujanti profesorė Rachel Lowe perspėja, kad per ateinančius kelis dešimtmečius dėl klimato kaitos nulemtų šiltesnių įr drėgnesnių orų sąlygų uodų pernešamų ligų protrūkiai išplis į šiuo metu jų dar nepaveiktas Šiaurės Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos ir Australijos dalis, rašo „The Guardian“.

Anot R. Lowe, anksčiau dengė dažniausiai būdavo aptinkama tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, nes kitose vietose dėl žemų nakties temperatūrų žūsta vabzdžių lervos ir kiaušinėliai. Ilgesni karštieji sezonai ir retesni šalčiai lėmė, kad ji tapo sparčiausiai pasaulyje plintančia uodų pernešama virusine liga, kuri įsitvirtino ir Europoje.

Azijos tigrinis uodas (Aedes albopictus), pernešantis dengės karštligę, nuo 2023 m. įsitvirtino 13 Europos šalių: Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Maltoje, Monake, San Marine, Gibraltare, Lichtenšteine, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Graikijoje ir Portugalijoje.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius dengė atvejų skaičius išaugo aštuonis kartus – nuo 500 tūkst. 2000 m. iki daugiau nei 5 mln. 2019 m.

R. Lowe pabrėžė, kad jei dabartinė didelio anglies dioksido išmetimo ir gyventojų skaičiaus augimo tendencija nesikeis, iki šimtmečio pabaigos žmonių, kurie gyvena teritorijose, kuriose plinta uodų pernešamos ligos, skaičius padvigubės ir augs iki 4,7 mlrd.

„Dėl klimato kaitos sukeltų sausrų ir potvynių, virusas gali būti perduodamas dažniau, o susikaupęs vanduo, tikėtina, taps papildomomis uodų veisimosi vietomis. Protrūkiai gali kilti tose vietovėse, kur žmonės bus imunologiškai neatsparūs, o visuomenės sveikatos sistemos – nepasiruošusios“, – sakė mokslininkė.

„Ankstesni protrūkiai rodo, kaip svarbu įvertinti būsimų pernešėjų platinamų ligų riziką ir pasirengti nenumatytiems atvejams. Turime numatyti ligų protrūkius ir imtis išankstinių veiksmų, kad išvengtume ligų“, – pridūrė ji.

Ligos gali kelti pavojų gyvybei

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, dengės karštligė yra ūminė virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia dengės virusas. Liga daugiausia išplitusi tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio regionuose – daugiau nei 100 šalių Afrikoje, Amerikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione. Kasmet pasaulyje registruojama dešimtys milijonų šios ligos atvejų, iš kurių 20–25 tūkst. baigiasi mirtimi.

Iki 80 proc. infekcijų yra besimptomės. Dengės karštligei būdingas karščiavimas, galvos, akiduobių, sąnarių ir raumenų skausmai, pykinimas, vėmimas, makulopapulinis bėrimas, nedidelės hemoragijos.

Maliarija yra sunki, kartais gyvybei pavojinga liga, kurią sukelia Plasmodium genties kraujo pirmuonys. Šią infekciją perduoda uodai, misdami žmogaus krauju. Maliarija daugiausia išplitusi tropiniuose ir subtropiniuose Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos regionuose. 2022 m. pasaulyje užfiksuota 249 mln. šios ligos atvejų ir 608 000 mirčių.

Liga pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, jaučiamas galvos, raumenų skausmas, nuovargis, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau dėl eritrocitų masinio pažeidimo vystosi mažakraujystė ir gelta. Jeigu ligonis negauna gydymo, gali vystytis komplikacijos, atsiranda inkstų nepakankamumas, sąmonės sutrikimas, koma ir mirtis.

Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais vietine P. vivax maliarija kasmet susirgdavo apie 2 tūkst. gyventojų. 1948 m. įkūrus Respublikinę priešmaliarinę stotį, medikų ir biologų pastangomis, 1957 m. vietinė maliarija Lietuvoje buvo įveikta. Maliarijos susirgimų nebuvo registruojama iki 1963 m., tačiau nuo 1964 m. iki šių dienų registruojami įvežtinės maliarijos atvejai.

Kokia tikimybė pernešamoms ligoms šiuo metu išplisti Lietuvoje?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mikrobiologijos ir virusologijos instituto, LSMU Zoonozių centro mokslininkas Arnoldas Pautienius pirmiausia paaiškina, kad dengės karštinė ir maliarija yra labai skirtingos ligos – jas perneša skirtingos uodų rūšys, kurių rūšinė įvairovė ir paplitimo geografinis plotas skiriasi, todėl ir galimo tolimesnio ligų plitimo rizika nėra vienoda.

„Dengės karštinės sukėlėją galintys pernešti uodai daugiausiai aptinkami Pietų Europos šalyse – Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Balkanų šalyse, įskaitant Graikiją, ir kt. Teoriškai be Pietų Europos regiono jie yra aptinkami ir labiau į šiaurę esančiose šalyse“, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Vis dėlto, anot jo, sėkmingam dengės karštinės virusą galinčių pernešti uodų plitimui reikia labai plačios palankiai besiklostančių įvykių ir veiksnių visumos – pernešėjo ir sukėlėjo sąveikos, palankios temperatūros, kritulių kiekio, užliejamų pievų ploto, urbanizacijos lygio, žmonių elgsenos ypatybių ir kt.

„Iš esmės, sąlygos Europos žemyne bendrai ir Lietuvoje konkrečiai nėra palankios šioms ligoms plisti, ypač lyginant su kitais pasaulio regionais, todėl itin spartaus minėtų ligų išplitimo, bent jau artimiausiais metais, tikėtis nereikėtų“, – pabrėžia jis.

Mokslininikas taip pat atkreipia dėmesį, kad labai realu, jog dėl didėjančio keliautojų skaičiaus sulauksime vis daugiau įvežtinių ligų atvejų, žmonėms užsikrėtus endeminėse zonose.

„Tačiau dėl anksčiau išvardytų priežasčių, tikimybę, kad minėtos ligos suformuos vietinį gamtinį cirkuliavimo ciklą Lietuvos teritorijoje, laikyčiau minimalia“, – akcentuoja mokslininkas.

Savo ruožtu Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vadovė Rasa Bernotienė sako, kad galimybė, jog įvardytos uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – ateityje galėtų atsirasti ir Lietuvoje, yra.

„Žmonės dažnai klausia, ar Lietuvoje jau yra maliarinių uodų? Taip, yra. Jie čia gyveno visą laiką ir niekur nebuvo pasitraukę. Tad ligai plisti reikia tik ligos sukėlėjo ir aukštų oro temperatūrų, kad jis galėtų sėkmingai baigti vystymąsi uodo organizme“, – teigia ji.

„Pasaulis pastaruoju metu keičiasi itin sparčiai: klimato pokyčiai, kai kiekvieni metai lenkia praėjusius vidutinėmis temperatūromis, yra išaugęs gyventojų mobilumas ir migracija, ypač nelegali, kai su žmonėmis į naujas teritorijas patenka ir nauji patogenai“, – priduria mokslininkė.

Bet koks scenarijus yra įmanomas

Savo ruožtu A. Pautienius atkreipia dėmesį, kad tolimą ateitį, ypač infekcinių ligų srityje, apskitai prognozuoti – labai sunku.

„Šių ligų plitimą sąlygoja dešimtys įvairių veiksnių, kurie be visa ko, veikia ir vienas kitą, tad įvairios simuliacijos ir prognostiniai modeliai, bandantys įvertinti infekcinių ligų plitimo scenarijus, dažnai klysta, o neretai būna visiškai netikslūs“, – pabrėžia mokslininkas.

„Kita vertus, jau dabar yra pastebėta, kad dėl besikeičiančio klimato infekcines ligas platinantys pernešėjai – tiek uodai, tiek erkės – plečia savo įprastinio buvimo ribas, kartu su savimi naujose teritorijose platindami ir atitinkamus ligų sukėlėjus. Tad žvelgiant į labai tolimą ateitį, bet koks scenarijus yra įmanomas“, – priduria jis.

Lietuvoje – didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu

A. Pautienius taip pat atkreipia dėmesį, kad išsamių duomenų apie pernešėjų rūšinę įvairovę, populiacijos dydžio pokyčius, sezoninio ir geografinio paplitimo specifiką, neturime, mat, ši sritis Lietuvoje nėra pakankamai gerai finansuojama.

Vis dėlto, anot jo, aišku tai, kad Lietuvos padėtis yra ganėtinai palanki erkėms.

„Jų turime daug ir jos paplitusios visoje Lietuvoje, įskaitant ir kai kurias miestų teritorijas. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, Lietuva pasižymi didžiausiu sergamumu erkiniu encefalitu pasaulyje. Kiekvienais metais registruojama labai daug erkių platinamos boreliozės (Laimo ligos) atvejų“, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

„Visai nesenai Lietuvoje buvo aptikta Haemaphysalis concinna erkių rūšis, kuri iki šiol Lietuvoje nebuvo aptinkama ir kuri taip pat gali platinti erkinio encefalito virusą. Tad teigiamų pokyčių šioje srityje kol kas mažai“, – priduria jis.

A. Pautienius, grįždamas prie uodų situacijos, pažymi, kad esama įtarimų, jog Lietuvoje gali cirkuliuoti ir Vakarų Nilo karštinės – erkinio encefalito virusui giminiškas – virusas, sukeliantis panašią ligą tik platinamas per uodus.

„Šiuo metu yra vykdomas Lietuvos mokslų tarybos projektas, kuriuo siekiama atsakyti, ar šis įtarimas turi pagrindo“, – akcentuoja jis.

Mokslininkai nėra bejėgiai

Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vadovė R. Bernotienė sako, kad nuo kai kurių įvardytų ligų apsaugo skiepai. Taip pat, anot jos, kai kuriose teritorijose yra mažinamas kraujasiurbių uodų gausumas, dažniausiai tai daroma naudojant biologinius preparatus, kurie turi mažiausią poveikį kitiems gamtos gyviams.

„Įdomiausi yra būdai naikinti invazines uodų rūšis, čia pasitelkiamos bakterijos ir net genų inžinerija. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kroatijoje, įtraukiama visuomenė, moksleiviai, siekiant ištirti ar invaziniai tigriniai uodai veisiasi aplinkinėse teritorijose“, – vardija „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Savo ruožtu LSMU mokslininkas A. Pautienus sako, kad įprastai sėkmingą ligos kontrolę sąlygoja priemonių visuma.

„Vienas iš veiksmingiausių būdų yra uodų populiacijos mažinimas. Tai įgyvendinama daug dėmesį skiriant nusausinti užliejamus plotus, kur įprastai veisiasi uodai. Taip pat tikslingai naudojami insekticidais apdoroti tinklai bei kitos cheminės, biologijos ir fizinės priemonės. Paraleliai rūpinamasi, kad gyventojai naudotų repelentus. Jei prieš patogeną egzistuoja vakcina – užtikrinama vakcinacija, o susirgus – gydymas. Iš esmės tokiomis priemonėmis prieš pusę amžiaus buvo pažabotas minėtas maliarijos cirkuliavimas Europos pietuose“, – įvardija jis.

Mokslininkas taip pat pažymi, kad pavyzdžiui, prieš dengės sukėlėją egzistuoja vakcina.

„Tiesa, ji nėra pati veiksmingiausia, tačiau šiuo metu kuriama naujos kartos vakcina“, – patikina A. Pautienius.

„Vienaip ar kitaip, gydytojai ir mokslininkai prieš šias ligas tikrai nėra bejėgiai, tad paaštrėjus problemai neišvengiamai bus imtasi ir priemonių jai spręsti“, – priduria jis.