respublika.lt

Europa tęsia kovą prieš suvaržymus (132)

2021 lapkričio 24 08:47:24
Ričardas ČEKUTIS

Visoje Europoje vyko masiniai protestai prieš COVID-19 pandemijos ribojimo priemones, o Nyderlandų miestų gatvėse jau kelios dienos vyksta susirėmimai su policija - vyriausybėms vis sunkiau įtikinti europiečius, jog jų laisvės suvaržymai kažkaip padeda valdyti pandemiją.

×
nuotr. 11 nuotr.
Briuselyje masinius protestus mėgino stabdyti policija. EPA - Eltos nuotr.

 

Nyderlandų premjeras Markas Rutė (Mark Rutte) vakar pasmerkė tris neramumų naktis šalyje dėl COVID-19 priemonių kaip gryną smurtą, kurį esą panaudojo „idiotai", ir pažadėjo patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Savaitgalį įvairiose Nyderlandų dalyse kilo dešimtys smurtinių protestų, nukreiptų prieš vyriausybės politiką dėl COVID-19. Nuo penktadienio sulaikyta mažiausiai 130 žmonių, sužeisti dar keturi ir pranešta apie kelis sužalojimų patyrusius pareigūnus.

Neramumai Roterdame ir kituose šalies miestuose buvo grynas smurtas po protesto priedanga, Nyderlandų žiniasklaidai vakar sakė M.Rutė. „Suprantu, kad visuomenėje tvyro daug įtampos, nes tiek laiko kovojame su COVID-19", - teigė premjeras. Jis pridūrė, kad visuomet gins asmens teisę protestuoti, tačiau „niekuomet nepriimsiu to, kai idiotai naudoja gryną smurtą".

Nyderlanduose lapkričio 13 d. įsigaliojo dalinis karantinas ir šalis taip pat svarsto paskelbti vadinamąsias „2G priemones", pagal kurias barai ir kavinės galėtų atsisakyti aptarnauti nepasiskiepijusius žmones.

Šūviai į žmones

Penktadienio vakarą Roterdamo centre šimtai protestuotojų susirėmė su policijos pareigūnais - pastarieji tuomet paleido ugnį iš kovinių ginklų ir taip buvo sužeisti keturi žmonės.

Riaušininkai savo ruožtu sužalojo keturis policininkus. Šeštadienį protestuotojai Hagoje padeginėjo daiktus, o sekmadienį demonstrantai šiauriniuose Groningeno ir Leuvardeno miestuose svaidė degius skysčius ir niokojo turtą. Jaunimas svaidėsi fejerverkais, viską laužė ir niokojo kelio ženklus. Vienas neramumų kėlėjas netgi metė akmenį į pacientą vežusio greitosios pagalbos automobilio langą.

Nyderlandų policija informuoja, kad viešajai tvarkai atkurti buvo pasiųsti mobilieji padaliniai, raiti pareigūnai ir pareigūnai su šunimis.

Vėlų penktadienį ir ankstyvą šeštadienį daugiausiai smurtinių neramumų užfiksuota Roterdame, kuriame protestas prieš pandeminius apribojimus tapo nekontroliuojamas. Gatvėse kilo muštynės, o policijos pareigūnai pradėjo šaudyti į minią. Keturi žmonės su šautinėmis žaizdomis išgabenti į ligoninę.

„Žmonės nori gyventi, todėl mes čia ir esame", - sakė protestų organizatorius Jostas Erasas (Joost Eras). „Mes nesame riaušininkai. Mes atėjome su taika", - tvirtino jis, atsiribodamas nuo praėjusią naktį Roterdame kilusio chaoso.

Šeštadienį socialiniuose tinkluose vėl pasipylė raginimai rengti demonstracijas ir susirėmimus su policija, todėl Amsterdame ir Roterdame buvo sustiprintos policijos pajėgos.

Sukilo ir Austrija

Į protestą prieš naujus COVID-19 suvaržymus Austrijos sostinėje Vienoje šeštadienį susirinko apie 40 tūkst. žmonių.

Eitynės šeštadienio popietę sutrikdė automobilių eismą Vienos centre. Buvo sulaikyti keli jų dalyviai. Kai kurie protestuotojai mėtė butelius į policijos pareigūnus. Policijos atstovas spaudai žurnalistams sakė, kad situacija įtempta.

Austrijoje dėl didelės ketvirtos COVID-19 pandemijos bangos vakar įsigaliojo visuotinis karantinas. Skiepytiems ir persirgusiems žmonėms jis baigsis gruodžio 13 d., tačiau neskiepytiems gali tęstis ir toliau.

Austrija taip pat tapo pirmąja ES valstybe, įvedusia privalomus skiepus nuo COVID-19. Privalomas skiepijimas įsigalios 2022 m. vasarį.

Austrija vakar uždarė parduotuves, restoranus ir šventinius turgus, prieš Kalėdų šventes grįždama prie COVID-19 apribojimų, griežčiausių Vakarų Europoje pastaraisiais mėnesiais. Prabudę vakar rytą 8,9 mln. Austrijos žmonių negali išeiti iš namų, išskyrus į darbą, apsipirkti būtiniausių prekių ir pasportuoti.

Austrijos sprendimas panaikina ankstesnius pažadus, kad griežti viruso apribojimai bus praeitis. Vasarą tuometinis kancleris Sebastjanas Kurcas (Sebastian Kurz) paskelbė, kad pandemija baigėsi. Tačiau skiepijimo dažnis, rekordinis atvejų ir didėjantis mirčių skaičius privertė vyriausybę atsisakyti šių teiginių.

Pandemijos fikcija

Spalį pradėjęs eiti pareigas kancleris Aleksanderis Šalenbergas (Alexander Schallenberg) kritikavo gėdingai mažą pasiskiepijusiųjų skaičių - Austrijoje jis siekia 66 proc., kai tuo metu Prancūzijoje - 75 proc. - ir uždraudė nevakcinuotiems žmonėms rodytis viešose vietose. Kai tai pasirodė neveiksminga, jis šalyje paskelbė 20 dienų karantiną ir įvertinimą po 10 dienų. Mokyklos ir toliau dirbs, nors tėvų paprašyta, jei įmanoma, laikyti vaikus namuose. Taip pat rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.

Politikos analitikas Tomas Hoferis (Thomas Hofer) kaltino A.Šalenbergą, kad jis per ilgai palaikė sėkmingai suvaldytos pandemijos „fikciją". „Vyriausybė rimtai nežiūrėjo į įspėjimus apie kitą bangą", - sakė jis.

Nors daugelis austrų savaitgalį prieš uždarymą namuose praleido mėgaudamiesi karštu vynu arba baigdami apsipirkti, 40 tūkst. žmonių minia žygiavo per Vieną smerkdama „diktatūrą". 31 metų Andreasas Šnaideris (Andreas Schneider) iš Belgijos, Austrijos sostinėje dirbantis ekonomistu, karantiną apibūdino kaip tragediją. „Tikėjausi, kad taip neatsitiks, ypač dabar, kai turime vakciną", - sakė jis.

Kai kurie protestuotojai, į mitingą sukviesti patriotinių politinių jėgų, buvo prisisegę geltoną žvaigždę su užrašu „neskiepytas", primenančią Dovydo žvaigždę, kurią naciai vertė žydus dėvėti per holokaustą.

Protestai Briuselyje

Briuselyje sekmadienį per protestą prieš kovos su COVID-19 priemones taip pat neišvengta smurto proveržių. Policijos skaičiavimu, eitynėse dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Eitynės prasidėjo taikiai, tačiau vėliau grupė dalyvių pradėjo mėtyti į policijos pareigūnus kažkokius daiktus, o šie atsakydami panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas. Tą matė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Susidūrimas su riaušių policija įvyko netoli ES ir vyriausybės įstaigų rajono Belgijos sostinėje. Keli jame dalyvavę demonstrantai dėvėjo gobtuvus ir nešė flamandų nacionalistų vėliavas.

Policijos duomenimis, eitynėse nuo Briuselio Šiaurės stoties, surengtose protestuojant prieš trečiadienį vyriausybės paskelbtas naujas priemones prieš COVID-19, dalyvavo apie 35 tūkst. žmonių.

Demonstracijoje, pavadintoje „Kartu už laisvę", daugiausia dėmesio skirta draudimui neskiepytiems asmenims lankytis tokiose vietose, kaip restoranai ir barai.

Europai grumiantis su dar viena infekcijų banga, kelios šalys sugriežtino apribojimus, nors didelė dalis gyventojų, ypač vakarinėje žemyno dalyje, yra pasiskiepiję nuo koronaviruso.

Belgija - viena iš labiausiai nuo naujausios viruso bangos nukentėjusių šalių - trečiadienį išplėtė darbo namuose taisykles ir sugriežtino suvaržymus neskiepytiems žmonėms.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (132)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONVENCIJA: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vertinant dėl Stambulo konvencijos Seime tvyrančias įtampas yra akivaizdu, jog teikti konvenciją ratifikavimui šiuo metu būtų labai rizikinga.
  • EKONOMIKA: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad Lietuvos ekonomika per COVID-19 pandemiją nenukentėjo, todėl valstybei reikėtų galvoti ne apie atsigavimą, o tolesnį augimą.
  • UŽSTATAS: Buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bus grąžintas 25.000 Eur užstatas, antradienį galutinai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s