Tiek aukšti Europos Komisijos, tiek Austrijos politikai neslėpė, kad šiuo metu visiškai atsisakyti rusiškų dujų nepavyksta.
Misija neįmanoma
EK pirmininkės pavaduotojo Marošo Šefčovičiaus (Maroš Šefčovič) nuomone, šiuo metu visiškai atsisakyti rusiškų dujų ES šalims yra neįmanoma misija. Tai jis pareiškė interviu leidiniui „Handelsblatt".
Pasak pavaduotojo, 2022 metais dujų importas iš Rusijos į ES šalis sumažėjo nuo 150 iki 80 mlrd. kubinių metrų. Prognozuojama, kad šiemet jis, įskaitant ir suskystintąsias gamtines dujas (SGD), neviršys 40 mlrd. kubinių metrų. „Visgi sakyčiau, kad visiškai atsisakyti rusiškų dujų dar nepavyks", - patikslino jis.
M.Šefčovičius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu ES toliau vystys savo dujų infrastruktūrą ir užmegs naujus ryšius, bloko šalys jau artimiausiais mėnesiais galės dar labiau sumažinti SGD importą iš Rusijos.
„Kalbant apie per bendrą ES pirkimų platformą importuojamas dujas, jau stebime, kad jos nebūtų tiekiamos iš Rusijos", - nurodė pavaduotojas.
2022 metų vasarą ES ėmėsi priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos mažinančių priemonių. Žalios rusiškos naftos importo į ES embargas įsigaliojo 2022 m. gruodį, naftos produktų - 2023 m. vasarį. „Eurostat" duomenimis, rusiškos naftos dalis bendrame ES importe sumažėjo iki 2 proc., dujų - iki 13 proc., trąšų - trečdaliu, metalų - per pusę, anglies importas iš viso nutrūko. Visiškai atsisakyti rusiško iškastinio kuro importo ES tikisi iki 2027 m.
Nemalonu, bet neišvengiama
Bendraudamas su televizijos kanalu ORF, Austrijos kancleris Karlas Nehameris (Karl Nehammer) pareiškė, kad nors ir nemalonu pirkti dujas iš Rusijos, šaliai, bent kol kas, išvengti to nepavyks.
„Prioritetas numeris vienas - energetinio tiekimo saugumas", - patikslino kancleris.
Pasak politiko, jeigu jis bus pažeistas, sutriks tiek sistema, tiek gamyba bei žmonių aprūpinimas elektros energija.
„To leisti negalima. Žiūrint iš moralumo pozicijos tai nėra malonu, tačiau tokia realybė", - atviravo K.Nehameris.
Jis priminė, kad Austrija jau 2022 metais pradėjo mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Kancleris patikslino, kad respublika ieško būdų, kaip padidinti dujų tiekimą per Italiją bei Vokietiją, kas suteiktų galimybę naudotis alternatyviais šaltiniais.
Tiesa, galiausiai K.Nehameris pripažino, kad austrų naftos ir dujų koncernas OMV sutartį su „Gazprom" dėl dujų tiekimo turi iki 2040 metų, o jos vienašalis nutraukimas šaliai atsieitų labai brangiai.