Pagal ketvirtadienį paskelbtus naujus Europos Komisijos pasiūlymus, ES galėtų netrukus uždrausti tikslinę politinę reklamą internete, kurioje naudojami neskelbtini asmens duomenys be vartotojo sutikimo.
1 nuotr.
„Rinkimai neturi būti neskaidrių metodų varžybos“, – pranešime spaudai teigė Komisijos vicepirmininkė Vera Jourova.
„Žmonės turi žinoti, kodėl jie mato reklamą, kas ir kiek už ją sumokėjo, [ir] kokie mikrotikslinio nukreipimo kriterijai buvo naudojami“, – sakė Komisijos narė, kurios kompetencijai priklauso vertybės ir skaidrumas.
Pasiūlymai teikiami po daugelį metų trukusio nerimo, kad ES rinkėjais gali manipuliuoti priešiški socialinės žiniasklaidos veikėjai.
V. Jourova žurnalistams Briuselyje sakė, kad „Cambridge Analytica“ skandalas leido „pažvelgti“ į tikslinės internetinės reklamos keliamą riziką.
Duomenų analizės bendrovė buvo apkaltinta rinkusi milijonų „Facebook“ naudotojų duomenis, kurie buvo naudojami kampanijai už „Brexit“ ir Donaldo Trumpo 2016 metų kandidatavimui į JAV prezidentus.
Pagal siūlomas taisykles, tikslinė politinė reklama, grindžiama tokiais jautriais duomenimis kaip seksualinė orientacija ir religiniai įsitikinimai, turi būti uždrausta, nebent naudotojas tam duotų aiškų sutikimą.
Be to, naujose skaidrumo žymose socialinės žiniasklaidos naudotojams turi būti nurodyta, kas ir kiek finansavo jų matomą politinę reklamą. Žymoje taip pat turi būti paaiškintas atitinkamas ryšys su esamais politiniais įvykiais, pavyzdžiui, referendumais ar rinkimais.
Komisija siekia, kad taisyklės įsigaliotų iki 2023 metų, likus metams iki Europos Parlamento rinkimų.
Neseniai atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad beveik keturi iš dešimties europiečių yra susidūrę su turiniu, kai jie negalėjo lengvai nustatyti, ar tai politinė reklama, ar ne.
|
||||||||||||||||||||||||||
ApklausaJei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
