1 nuotr.Vis dar priklausomybės nuo rusiškų dujų mėginanti atsikratyti Europa rizikuoja tapti priklausoma nuo tiekimo iš Jungtinių Valstijų. Tai interviu „Financial Times" (FT) pareiškė Vyriausiosios Europos Komisijos energetikos valdybos direktorė Ditė Jul Jorgensen (Ditte Juul Jorgensen).
EK atstovės teigimu, ES priklausomybė nuo amerikietiškų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) yra didžiulė ir gali išsilaikyti porą dešimtmečių.
FT atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu Briuseliui tenka balansuoti tarp būtinybės didinti energetinį saugumą atsisakant rusiškų dujų ir noro iki 2050 metų pasiekti nulinę emisiją.
D.Jul Jorgensen pareiškimą laikraštis įvardino kaip vieną rimčiausių signalų ES apie tai, kad, nepaisant ekologų ir kai kurių ES politikų nuogąstavimų, blokas nusiteikęs ne vienerius metus naudoti amerikietiškas SGD.
Tuo pat metu leidinio apklausti amerikiečių analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad D.Jul Jorgensen žodžiai pagelbės tiems pirkėjams iš Europos, kurie tiksisi po 2030 metų sudaryti sutartis su tiekėjais iš Amerikos.
„Sutartis norinčioms sudaryti amerikiečių įmonėms tai yra pozityvus signalas", - pareiškė konsultacinės įmonės ICIS SDG analitikas Fauzėja Rachmanas (Fauzeya Rahman).
2021 m. Europa iš Rusijos importavo apie 45 proc. reikiamo dujų kiekio. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžioje importas ženkliai sumažėjo. Tai lėmė sankcijos, sprogimai dujotiekiuose „Nord Stream", Maskvos reikalavimas už dujas atsiskaityti rubliais ir kitos priežastys.
Šių metų kovą EK pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) pareiškė, kad ES įveikė priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos. Pasak jos, nors Rusija dujų eksportą į Europą sumažino 80 proc., ES sėkmingai kompensavo šiuos praradimus.
Tarptautinės energetinės agentūros vertinimu, šiais metais rusiškų dujų importas į Europą, lyginant su praėjusiais metais, gali būti mažesnis 35 mlrd. kubinių metrų.
Praėjusiais metais, agentūros skaičiavimu, rusiškų dujų tiekimas į Europą sumažėjo 90 mlrd. kubinių metrų.
