1 nuotr.Mažiausiai 215 mln. tonų vakcinų, kurias COVID-19 pandemijos laikotarpiu įsigijo ES šalys, teko utilizuoti. Leidinio „Politico" skaičiavimu, mokesčių mokėtojams tas atsiėjo kelis milijardus eurų. Nepaisant mažėjančių vakcinacijos apimčių, ES šalys ir toliau priverstos pirkti „Pfizer" gamybos preparatus, nes tai daryti įpareigoja ilgalaikės sutartys.
„Politico" skaičiavimai paremti 19 Europos šalių duomenimis. 15 iš jų leidiniui prašomą informaciją perdavė pačios, apie likusių keturių valstybių išpiltų preparatų apimtis pranešė jų žiniasklaida. Seniausiai duomenys datuojami 2022 metų gruodžiu, naujausi - šių metų gruodžiu.
Paskelbus koronaviruso pandemiją ir sulaukus pritarimo vakcinų naudojimui, ES šalys kolektyviai gavo 1,5 mlrd. dozių arba daugiau negu po tris dozes vienam gyventojui.
Daugiausia vidutiniškai vienam žmogui turėjusių tekti preparatų utilizavo Estija - 1,1 dozę, o lyderiu pagal išpiltas vakcinas tapo Vokietija - 83 mln. dozių. Leidinys atkreipė dėmesį, kad dalis ES šalių Vyriausybių, įskaitant Prancūziją, Lenkiją, Latviją, Čekiją ir Vengriją, atsisakė pateikti duomenis apie išpiltas vakcinas. Vokietija pateikė informaciją 2023 m. birželį, kai jos sandėliuose dar gulėjo 120 mln. dozių. Nuo tada gamintojas pateikė atnaujintas, vakcinų versijas, kas padidino pasenusių vakcinų utilizacijos tikimybę. Tai lemia, kad realus išpiltų vakcinų kiekis yra gero-kai didesnis, nurodo „Politico".
215 mln. dozių išpiltų vakcinų daugiau negu 4 mlrd. eurų suma leidinys įvertino vadovaudamasis tomis kainomis, apie kurias pranešė žiniasklaida. Toms šalims, kurios informavo tik apie utilizuotų preparatų kiekį, bet neįvardino gamintojų, „Politico" taikė vidutinę 19,39 euro už vieną vakciną kainą.
Didžioji dalis išpiltų vakcinų buvo įsigytos dar 2021 metais. Būtent tuomet ES sudarė didžiausią preparatų pirkimo sutartį su „Pfizer" ir „BioNTech", įsipareigodama įsigyti 1,1 mlrd. dozių. Nors situacija keičiasi, ES ir toliau privalės pirkti preparatus, nes sutartis su „Pfizer" galios mažiausiai iki 2027 metų.
Kai Vengrija ir Lenkija nusprendė atsisakyti vakcinų, „Pfizer" padavė jas į teismą dėl netesybų. Rumunijos prokuratūra siekia panaikinti buvusio premjero ir dviejų buvusių sveikatos apsaugos ministrų imunitetą, teigdama, kad perteklinių vakcinų pirkimas valstybei pridarė žalos už daugiau negu 1 mlrd. eurų.
Lietuva sunaikino maždaug 34 mln. eurų galėjusias kainuoti 2 300 463 dozes, tačiau čia kaltų dėl neatsakingo biudžeto pinigų naudojimo neieškoma.
