1 nuotr.Jei Europos Sąjunga nesiims griežtų priemonių, iki 2030 metų ji gali tapti tokia pat priklausoma nuo Kinijos ličio jonų akumuliatorių ir kuro elementų, kaip kad iki karo Ukrainoje buvo priklausoma nuo Rusijos energijos, teigiama ES vadovams parengtame dokumente.
Šis dokumentas, kurį gavo „Reuters“, taps pagrindu diskusijoms dėl Europos ekonominio saugumo per spalio 5 dieną Granadoje (Ispanija) vyksiantį ES vadovų susitikimą.
Susirūpinę dėl didėjančio Kinijos pasaulinio agresyvumo ir ekonominio svorio, vadovai aptars Europos Komisijos pasiūlymus, kaip sumažinti priklausomybės nuo Kinijos pavojų ir būtinybę diversifikuoti veiklą į Afriką ir Lotynų Ameriką.
Dokumente teigiama, kad dėl atsinaujinančiųjų energijos šaltinių – saulės ar vėjo energijos – nepastovaus pobūdžio Europai reikės rasti būdų, kaip kaupti energiją, kad iki 2050 metų pasiektų savo tikslą – nulinį anglies dioksido išmetimą.
„Dėl to pas mus smarkiai išaugs ličio jonų baterijų, kuro elementų ir elektrolizerių paklausa – per ateinančius metus ji turėtų padidėti 10-30 kartų“, – teigiama ES pirmininkaujančios Ispanijos parengtame dokumente.
Nors ES užima tvirtas pozicijas tarpiniuose ir surinkimo etapuose gaminant elektrolizerius ir užima daugiau kaip 50 proc. pasaulinės rinkos, ji labai priklauso nuo Kinijos, gaminančios kuro elementus ir ličio jonų baterijas, kurių reikia elektromobiliams.
Europos Komisijos duomenimis, iki invazijos į Ukrainą ES iš Rusijos importavo daugiau kaip 40 proc. visų suvartojamų dujų, 27 proc. naftos ir 46 proc. anglių.
Nustojus pirkti didžiąją dalį energijos išteklių iš Rusijos, ES įvyko energijos kainų šokas, išaugo vartotojų infliacija ir Europos Centrinis Bankas buvo priverstas smarkiai padidinti palūkanų normas, o tai pristabdė ekonomikos augimą.
Pirmininkaujančios Ispanijos dokumente teigiama, kad panašus scenarijus gali susiklostyti ir skaitmeninių technologijų – jutiklių, dronų, duomenų ir perdavimo saugojimo įrangos ir pan. – srityje.
