Susitikę Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai iš esmės sutarė, kad įšaldytų Rusijos Centrinio banko aktyvų pelnas būtų apmokestinamas nepaprastuoju mokesčiu (tai - didesnis mokesčio tarifas, atsirandantis dėl staigaus netikėto pelno). Toks sprendimas per trejus metus leistų sukaupti ir Ukrainos reikmėms panaudoti iki 17 mlrd. eurų. Plačiau apie tai bus diskutuojama šią savaitę, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais pranešė agentūra „Bloomberg".
Agentūros medžiagoje nurodoma, kad Ukrainos sąjungininkai sutinka, jog Rusija privalo kompensuoti padarytus nuostolius, tačiau jos aktyvų konfiskacijos klausimas kol kas nekeliamas. Be to, dalis šalių, įskaitant ir Vokietiją, aiškiai leido suprasti, jog dėl teisinių priežasčių pasisako prieš aktyvų, kuriuos sudaro vertybiniai popieriai ir aukso atsargos, konfiskaciją.
Legalaus pagrindo tam nėra, tad jeigu Europa nusavintų aktyvus, tai ne tik atgrasytų dėl savo lėšų nerimaujančius potencialius investuotojus, bet ir galėtų turėti neigiamų pasekmių eurui, nurodo „Reuters". Agentūros pašnekovų teigimu, ES nerimauja ir dėl galimo veidrodinio Rusijos atsako bei šalyje likusių maždaug 270 mlrd. eurų Vakarų aktyvų konfiskacijos.
ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell) prieš porą dienų teigė, kad aljanso narėms pagaliau pavyko susitarti dėl to, kaip bus naudojamas iš įšaldytų aktyvų gaunamas pelnas. Galutinis sprendimas šiuo klausimu, pasak jo, bus priimtas iki vasarį vyksiančio ES Tarybos posėdžio.
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje ES ir G7 šalys įšaldė Rusijos Centrinio banko aktyvų už maždaug 260 mlrd. eurų. Daugiau negu du trečdaliai jų įšaldyti ES. Rusijos finansų ministerija įšaldytus aktyvus vertina maždaug 280 mlrd. eurų. Didžiąją dalį aktyvų „priglaudė" belgų „Euroclear" grupė, kuri per devynis 2023 m. mėnesius iš jų uždirbo apie 3 mlrd. eurų.
Rusija ne kartą kritikavo Vakarų planus nusavinti jos aktyvus. Oficiali šalies URM atstovė Marija Zaharova neseniai pareiškė, kad vizitine anglosaksų kortele tapo valstybinės, privačios ir visuomeninės nuosavybės nusavinimas.
Dar praėjusiais metais Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad rusiškų aktyvų nusavinimas tai inicijavusioms ir realizavusioms šalims turės teisinių pasekmių.
Agentūra „Bloomberg" rašė, kad Rusija rengiasi teisminiam procesui, kuriuo tikisi sutrukdyti JAV ir ES konfiskuoti įšaldytus jos Centrinio banko aktyvūs Ukrainos naudai. Šaltinių teigimu, Rusijos valdžia jau užsakė ekspertizes, kuriose analizuojama su šia problema susijusi užsienio šalių teisė ir gilinamasi į precedentus kitose valstybėse.