Aukso kaina Niujorke užvakar prekybos pabaigoje toliau augo, nes tauriojo metalo paklausa vis dar didelė, rodo biržų duomenys. Vis dėlto praėjusią savaitę didžiulis aukso kainos kritimas gerokai sujaukė daugelio investuotojų planus.
Užvakar Niujorko „Comex“ biržoje prekybos pabaigoje birželio mėnesio pristatymo ateities sandorių aukso kaina pakilo 25,60 dolerio, arba 1,8 proc., iki 1421,20 dolerio už unciją.
„Didelė tauriojo metalo paklausa buvo netikėta daugeliui rinkos dalyvių ir metalo tiekėjų“, - teigė finansų makleris ekspertas Janas Skoilzas (Jan Skoyles).
Kito JAV finansų eksperto Džuliano Filipso (Julian Phillips) nuomone, padidėjus aukso paklausai jo kaina gali pakilti iki 1480 dolerių už unciją. „Aukso kainų dinamikos varikliu tampa ir išaugusi centrinių bankų paklausa“, - pridūrė Dž.Filipsas.
Auksas paprastai investuotojų vertinamas kaip patikima alternatyva nestabilioms valiutoms ir svyruojančioms kompanijų akcijoms. Šio metalo kaina auga jau 12 metų iš eilės. Tačiau 2012 metais aukso kainos augimas buvo mažiausias per pastaruosius ketverius metus - 7 proc. Per šių metų kovą aukso kaina ūgtelėjo 1,1 proc., tačiau per visą pirmąjį ketvirtį taurusis metalas atpigo 4,8 proc.
Praėjusią savaitę, pirmadienį, aukso rinka smuko iki rekordinio lygio, dar kitą dieną aukso kaina nusmuko iki 1321 dolerio. Tai didžiausias aukso nuvertėjimas nuo pat 1983 metų.
Auksas nesureagavo į įtampą Korėjos pusiasalyje, tačiau jo, kaip investicijos, patrauklumas sumažėjo pasigirdus prognozėms, esą JAV federalinis atsargų bankas greitai nebepirks obligacijų.
Praėjusią savaitę kritusi aukso kaina sukėlė susirūpinimą dėl pasaulio ekonomikos. Kai kurie investuotojai teigia, kad kritusios aukso, naftos ir metalų kainos rodo JAV federalinio atsargų banko ir kitų centrinių pasaulio bankų nesugebėjimą padidinti vartojimo.
Kai kurie analitikai teigia, kad aukso kainos krytis lemia didesnius ekonomikos ar rinkų nuosmukius. Panašiai kaina krito ir 1998 metais žlugus rizikos draudimo fondams, taip pat per 2008-ųjų krizę.
Netrukus į pokyčius sureagavo ir Tarptautinis valiutos fondas. Jis patikslino pasaulio ekonomikos augimo 2013 metais prognozę: ji sumažinta iki 3,3 proc. nuo 3,5 proc. Pasaulio ekonomika 2012 metais augo 3,2 proc. Visa tai kelia klausimų, ar veiksmingai didžiulėmis pinigų sumomis pasaulio ūkį bando gaivinti JAV federalinis atsargų bankas, Japonijos bankas ir kiti pagrindiniai centriniai bankai.
Kritus aukso kainai, šio tauriojo metalo atsargos pasaulio centriniuose bankuose atpigo 560 mlrd. JAV dolerių. Centrinių bankų rezervuose visame pasaulyje šiuo metu yra 31 695 tonos aukso, arba 19 proc. visų pasaulio aukso atsargų.
2011 metų rugsėjį aukso kaina už Trojos unciją buvo pakilusi iki 1923,7 JAV dolerio, o 2013 metų pradžioje viršijo 1700 JAV dolerių.
Andrius Šuminas, Finansų makleris, finansininkų bei ekonomistų įsteigto klubo „Pinigų srautas“ prezidentas:
Yra keletas drastiško aukso kainos kritimo faktorių. Pirmiausia, auksas investuotojų yra mėgstamas ir dažniausiai perkamas tam, kad būtų apsidrausta nuo infliacijos. Pastaruoju metu investuotojai ir tikėjosi didelės infliacijos, tačiau nutiko kiek kitaip - infliacija buvo minimali. Pernai pasaulyje metinė infliacija buvo 2,08 proc., 2013-iųjų prognozė buvo 1,9 proc., 2014-ųjų - 2,1 proc. Investuotojai pamatė, kad infliacija neatsiranda, o iš aukso, kaip investicinio produkto, jokių dividendų negaunama, t.y. investuodamas į šį taurųjį metalą nieko neuždirbi. Tada investuotojai pradėjo dairytis į kitas sritis, juolab kad ekonomika Amerikoje po truputį pradėjo kilti. Europoje ekonomika dar neatsigauna, tačiau JAV vėl tapo paklausios įvairios akcijos. Vadinasi, taurusis metalas tapo ne toks paklausus.
Kita vertus, prie praėjusios savaitės vajaus smarkiai prisidėjo ir tai, kad Kinija paskelbė savo bendrojo vidaus produkto augimo prognozes. Buvo tikimasi, kad pirmojo ketvirčio augimas sieks maždaug 8 proc., tačiau paskelbta 7,7 proc., o Kinija savo pramonėje naudoja labai daug tauriųjų metalų. Taigi situacija Kinijoje taip pat smarkiai nuvylė investuotojus ir iš karto pradėjo kristi visų spalvotojų bei tauriųjų metalų kainos. Pirmiausia krito vario, paskui - sidabro, kurio ypač gausiai sunaudojama pramonėje. Žinoma, visa tai turėjo įtakos ir aukso kainos kritimui, nes Kinija jo labai daug naudoja, ten jo daug perkama. Vienas dalykas yra aukso rezervai, kitas dalykas - juvelyrikos pramonė, o šioje srityje dar yra ir Indija... Todėl visi šitie dalykai susidėjo.
Kita vertus, aukso kaina ir be šios psichozės turėjo kristi, tačiau Kinijos ekonomikos duomenys, manau, buvo riba, kai investuotojai suprato, kad dividendų nėra, jokios pridėtinės vertės tas auksas nekuria, nėra infliacijos. Todėl dvi dienas vyko smarkus kritimas. Tačiau čia iškart atsirado žaidėjų, kurie nieko nepaisydami tiki auksu ir ėmė jį supirkinėti. Kai yra toks didelis kritimas, visada atsiranda nemažai investuotojų bei fondų, kurie susigundo patraukliomis kainomis tikėdamiesi, kad ateityje jų investicija pabrangs. Ypač tie, kurių specifika yra taurieji metalai arba žaliavos. Jie pradėjo pildyti portfelį, dėl to vėl šiek tiek pakilo aukso kaina. Tačiau reikėtų būti atidiems ir gudriems šioje rinkoje, nes jeigu Amerikos ekonomika tikrai ims atsigauti, vis daugiau investuotojų atsigręš į rizikingus aktyvus - tokius kaip akcijos, kurios generuoja grąžą. Arba jie pradės investuoti į didesnio pelningumo obligacijas ir auksas vėl gali būti primirštas. Aukso kainą gali pakelti nebent aktyvus Kinijos ar Indijos dalyvavimas žaliavų rinkoje, jeigu jų ekonomikų augimas viršys prognozes, arba rinkas ištiks panika ir didžiulė infliacija.
Neatmetu tokios galimybės, tačiau nenoriu tikėti, kad tokį aukso kainos šuolį lėmė karteliniai susitarimai. Pirmiausia dėl to, kad tauriajam metalui tokie dideli svyravimai nėra būdingi ir reikėtų į šią rinką išmesti tiesiog milžinišką kiekį pinigų be jokios grąžos garantijos. Juk aukso rinka yra labai didelė ir aš tiesiog neįsivaizduoju to pinigų srauto, kuris turėtų būti įlietas, kad būtų taip numušta aukso kaina, turint tikslą jį supirkti kainos kritimo žemiausiame taške. Logiškai tai yra neįmanoma.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
