Didėja įtampa Lenkijos santykiuose su Ukraina

Prokuratūra priešinasi visapusiam tyrimui

Lenkijos prokuratūra nesutinka, kad Ukrainos atstovai dalyvautų tiriant raketos sprogimą Pševoduve, per kurį žuvo du žmonės, praneša laikraštis „Rzeczpospolita".

„Nėra tokios teisinės galimybės, ir tai prieštarautų procedūroms, jau nekalbant apie tyrimo interesus, kadangi tiriamos visos galimos versijos, taip pat ir ta, jog galėjo nukristi Ukrainos oro gynybos raketa", - sakė leidinio šaltiniai.

Prieš kelias dienas valstybės sekretorius Lenkijos prezidento kanceliarijoje - Tarptautinės politikos biuro vadovas Jakubas Kumochas radijo stočiai TVN24 sakė, kad incidento vietoje dirba lenkų ir amerikiečių tyrėjai ir kad jame taip pat nori dalyvauti ukrainiečiai.

„Jeigu abi šalys sutiks, o kiek žinau, JAV atstovai neprieštaraus, tokia prieiga (ukrainiečiams) netrukus gali būti suteikta. Jeigu techniniu požiūriu tyrėjų komanda neturės jokių pastabų, tai tikrai nebus priežasčių nesuteikti ukrainiečiams prieigos", - pareiškė jis.

Bet, leidinio žiniomis, tuo metu incidento vietoje nebuvo jokių Amerikos ekspertų, o jų vaidmuo apsiribojo slaptų AWACS sistemos duomenų perdavimu.

Pranešimų, kad Ukrainos ekspertai atvyko į Pševoduvą, pasirodė penktadienį po pietų. Tos dienos vakare atitinkamą informaciją „Twitter" paskelbė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Ukrainos ekspertai jau dirba Rusijos raketinio teroro prieš Ukrainą sukeltos tragedijos vietoje Pševoduve. Esu dėkingas Lenkijos atstovams už tai, kad jiems buvo suteikta prieiga. Mes ir ateityje atvirai ir konstruktyviai bendradarbiausime, kaip tai daro artimiausi draugai", - parašė jis.

Pasak Lenkijos pareigūnų, sprendimus dėl tyrimo ir jo krypčių priima tik šalies prokuratūra. Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Sieviera (Jacek Siewiera) pripažino, jog nors stebėtojų iš Ukrainos dalyvavimas tyrime yra galimas, bet tai dar nereiškia, kad jie jame dalyvaus.

„Yra du būdai, kurie leistų partneriams iš užsienio įsijungti į incidento Pševoduve tyrimą. Vienas iš jų - teisinės pagalbos prašymas ir dvišalė sutartis, kitas - tarptautinės tyrėjų grupės sudarymas Lenkijos generalinio prokuroro sprendimu", - aiškino jis.

Incidentas netoli sienos su Ukraina esančiame Liublino vaivadijos Pševoduvo kaime įvyko antradienį, kai Rusijos pajėgos raketomis masiškai atakavo Ukrainą. Grūdų džiovyklos teritorijoje nukrito raketa, kuri, kaip vėliau informavo Lenkijos valdžia, tikriausiai priklausė Ukrainos oro gynybai. Nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo du lenkai.

Kliūva istorinis Ukrainos didvyris

Lenkija kritiškai vertina buvusio Ukrainos ambasadoriaus Vokietijoje Andrijaus Melnyko paskyrimą į užsienio reikalų viceministro postą, pareiškė Lenkijos prezidento padėjėjas. Apie diplomato paskyrimą penktadienį pranešė Ukrainos vyriausybės atstovas parlamente Tarasas Melnyčiukas.

A.Melnykas pagarsėjo kritiškais pasisakymais apie Vokietijos vyriausybę po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pareiškimais, gynusiais Ukrainos nacionalistų organizaciją (OUN) bei jos lyderį Stepaną Banderą. Šią asmenybę skirtingų tautų atstovai vertina prieštaringai. Daugeliui ukrainiečių jis - didvyris, kovojęs už laisvą Ukrainą, lenkams ir žydams - nusikaltėlis, atsakingas už daugelio tūkstančių jų tautiečių žūtis.

XX a. I-oje pusėje Ukrainą dalijosi du okupantai - Sovietų Sąjunga ir ekspansionistinė Lenkija. Ukrainiečių nacionalistai kovojo su abiejų pusių grobikais, o Antrojo pasaulinio karo metais būta konfliktų ir su vokiečių naciais. Pats S.Bandera karo metais parengė Ukrainos valstybės paskelbimo aktą, dėl ko nacių suimtas, o vėliau - įkalintas koncentracijos stovykloje Zaksenhauzene. Didžiausios žydų žudynės nacių ir jų talkininkų vykdytos S.Banderai esant nelaisvėje, tad sunku suprasti, kaip jis galėjo prie jų prisidėti.

Sekmadienį komentuodamas A.Melnyko paskyrimą užsienio reikalų viceministru, Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) kanceliarijos ministras Andžejus Dera (Andrzej Dera) sakė esąs nustebęs. „Aš asmeniškai esu nustebęs, nes Lenkija visuomet prieštarauja naratyvui apie S.Banderą, tai - nepriimtina, ir mes jokiu būdu negalime pritarti politikams, kurie skleidžia tokį naratyvą į viešąją erdvę", - sakė jis. A.Dera pridūrė, kad vis dėlto Lenkija nėra ta šalis, kuri kišasi į kitos šalies vidaus reikalus ir politikų skyrimą eiti pareigas.

Lenkijos vidaus reikalų viceministras Blažejus Pobožis (Błażej Poboży) įvertino A.Melnyko paskyrimą kaip „nevykusį pasirinkimą". Kartu jis atkreipė dėmesį, kad A.Melnykas paskirtas tik viceministru. „Nepamirškime, kad (užsienio) politiką koordinuoja ir vykdo kitas asmuo", - sakė B.Pobožis. Tačiau jis apgailestauja, kad toks pasirinkimas padarytas tuo metu, kai tiek daug nuveikta siekiant suteikti naują pradžią Lenkijos ir Ukrainos santykiams po vasario 24 dienos. „Štai kodėl šis pasirinkimas ypač skausmingas", - sakė B.Pobožis.

Parlamento žemųjų rūmų vicepirmininkas Piotras Zgoželskis (Piotr Zgorzelski) iš Lenkijos liaudies partijos sakė, kad A.Melnyko paskyrimas yra „smūgis į Voluinės lenkų šeimų širdį". Jis pabrėžė, kad kitais metais Lenkija minės 80-ąsias Voluinės žudynių, per kurias 1943-1945 m. Ukrainos nacionalistai Voluinės ir Rytų Galicijos regionuose išžudė apie 100 tūkst. lenkų, metines. „80-mečio išvakarėse į užsienio reikalų viceministro postą paskiriamas žmogus, kuris S.Banderos nusikaltimus prilygina tariamiems Lenkijos nusikaltimams. Tai nepriimtina Lenkijos požiūriu", - sakė P. Zgoželskis.

Birželio mėnesį „YouTube" paskelbtame interviu A.Melnykas, tuometinis ambasadorius Vokietijoje, sakė, kad „Bandera buvo vienas tų, kurie kovojo už Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę", ir kad „jis veikė sunkiomis aplinkybėmis, tarp dviejų totalitarinių sistemų - sovietų ir nacistinės Vokietijos (...) Jo negalima lyginti su tokiais žmonėmis kaip Hitleris. Jis norėjo pasinaudoti nacistais vokiečiais, kad pasiektų savo tikslą - Ukrainos nepriklausomybę".

„Kiti jį vadino fašistu, bet jis savęs niekada tokiu nelaikė", - tuomet sakė A.Melnykas ir pridūrė, jog nėra įrodymų, kad S. Banderos būriai 1943-1944 m. būtų nužudę šimtus tūkstančių lenkų.

Tą pačią dieną Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad Ukrainos ir Lenkijos santykiai pasiekė aukščiausią tašką, ir padėkojo Lenkijai už precedento neturinčią paramą Ukrainos kovoje su Rusijos agresija. Pareiškime taip pat sakoma: „Niekas mūsų neskaldo, nes tiek Kijeve, tiek Varšuvoje visiškai suvokiama būtinybė išlaikyti vienybę neatidėliotinų grėsmių akivaizdoje. Ukrainos ambasadoriaus Vokietijoje A.Melnyko komentarai interviu vokiečių žurnalistui atspindi jo asmeninę nuomonę, o ne Ukrainos užsienio reikalų ministerijos poziciją".

Eiliniai lenkai tikisi ligšiolinių santykių tęstinumo

Incidentas Pševoduve neturės įtakos Lenkijos ir Ukrainos santykiams - taip mano dauguma lenkų, dalyvavusių apklausoje, kurią radijo stočiai RMF FM ir leidiniui „Dziennik Gazeta Prawna" surengė bendrovė „United Surveys".

70,3 proc. apklaustųjų pareiškė, kad incidentas neatsilieps Lenkijos ir Ukrainos santykiams, 0,7 proc. - kad juos „veikiau pagerins", 0,8 proc. - kad „tikrai pagerins", 19,4 proc. - kad „veikiau pablogins", o 1,2 proc. - kad „tikrai pablogins". 7,5 proc. tyrimo dalyvių neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.