1 nuotr.Už kyšininkavimą nuteistam buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolasui Sarkozy atimtas Garbės legiono ordinas – aukščiausias šalies valstybinis apdovanojimas. Tai numatantis dekretas įsigaliojo sekmadienį.
Teisiniai nemalonumai persekioja dešiniųjų pažiūrų politiką nuo 2012 m. prezidento rinkimų, kuriuose jis nebuvo perrinktas antrai penkerių metų kadencijai.
70-metis N. Sarkozy nešiojo elektroninę apykoję iki praėjusio mėnesio, kuomet Prancūzijos aukščiausiasis apeliacinis teismas paliko galioti pernai gruodį jam paskelbtą nuosprendį dėl neteisėto bandymo užsitikrinti teisėjo malonę.
Garbės legiono ordino skyrimo taisyklėse numatyta, kad aukščiausias valstybinis apdovanojimas neskiriamas asmenims, galutinai nuteistiems vienerių metų ar ilgesne laisvės atėmimo bausme. Nepaisant to, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas balandį pasisakė prieš ordino atėmimą. Pasak jo, iš skandalų neišbrendantis N. Sarkozy buvo išrinktas, ir „labai svarbu, kad buvę prezidentai būtų gerbiami“.
Nepaisant teisinių bėdų, N. Sarkozy tebėra laikomas įtakinga dešiniųjų figūra ir, kaip žinoma, nuolat palaiko ryšį su dabartiniu valstybės lyderiu.
N. Sarkozy tapo antruoju buvusiu valstybės vadovu, iš kurio buvo atimtas apdovanojimas. Pirmasis buvo nacių kolaborantas Philippe’as Petainas, kuris 1945 m. rugpjūtį buvo nuteistas už valstybės išdavystę ir sąmokslą su priešu.
Garbės legiono apdovanojimo taip pat yra netekę buvęs Sirijos prezidentas Basharas al Assadas, dopingą vartojęs dviratininkas Lance’as Armstrongas ir kino magnatas Harvey Weinsteinas, kurio paviešintas elgesys su moterimis paskatino „MeToo“ judėjimą prieš seksualinį smurtą.
N. Sarkozy šiuo metu teisiamas atskiroje byloje dėl kaltinimų neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu sudarius, kaip įtariama, susitarimą su Libijos diktatoriumi Moameriu Kadhafi, kuris buvo nužudytas 2011 m.
Šioje byloje teismas ketina paskelbti nuosprendį rugsėjį. Prokurorai prašo N. Sarkozy, kuris kaltinimus neigia, skirti septynerius metus kalėjimo.
