respublika.lt

Briuselis sugalvojo direktyvą, kaip apginti ES skurdžius

(0)
2022 lapkričio 22 17:00:00
Olava STRIKULIENĖ

Ateityje, kaip skelbia Europos Komisijos ir Europos Tarybos išplatinta direktyva, ES šalims nustatant mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA), kuris šiemet Lietuvoje „ant popieriaus" yra 740 Eur, o kitąmet bus 840 Eur, jau teks atsižvelgti į tai, ar toks atlyginimas atitinka žmonių perkamąją galią ir išlaidas. Mat Briuselis susirūpino, kad MMA, kuris skirtinguose ES valstybėse yra skirtingas, gali riboti žmogaus perkamąją galią ir neatitikti žmogaus būtinų išlaidų.

×
nuotr. 4 nuotr.
Kitąmet minimali alga didės, tačiau ją stipriai apkandžios infliacija. Eltos nuotr.

 

Vaizdžiai kalbant, Briuselis susirūpino, ar visiems ES nariams-bėdžiams jau pakanka pinigų bent varganai, bet neįsiskolinusiai egzistencijai.

Vargana egzistencija negresia Liuksemburgui, tačiau vengrų MMA tesiekia 542 Eur, rumunų- 516 Eur, latvių - 500 Eur, o bulgarų - tik 332 Eur. Ir nors Vengrija giriasi, jog jos MMA per metus padidėjo 22,6 proc., o Lietuvos valdžia džiūgauja, jog mūsų MMA kitąmet padidės rekordiškai, net 15 proc., bet 840 Eur prieš mokesčius vis vien bus visiškai vargani pinigai. Tad ne veltui Briuselis savo direktyvoje siūlo atsižvelgti ir į žmonių perkamąją galią bei šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad ne visi ES dirbantieji gauna ir tą minimaliausią atlyginimą. Diskriminuojami migrantai, jaunimas, moterys, žmonės, turintys negalią. Direktyva taip pat akcentuoja kolektyvinių sutarčių naudą. Šiuo metu Lietuvoje tik ketvirtadalis, t.y. apie 310 tūkst. darbuotojų, yra socialiai saugojami kolektyvinių sutarčių. O ES direktyva numato, kad šalyse į kolektyvines sutartis būtų įtraukta 80 proc. darbuotojų.

Profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina KRUPAVIČIENĖ priminė, kad šios ES direktyvos įgyvendinimas užtruks dvejus metus:

„Direktyvos klausimas dėl MMA, atsižvelgiant į žmonių pragyvenimo lygį ir išlaidas, nėra toks paprastas. Įgyvendinti dar reikės dviejų metų. Kartu viename pakete eina ir daugiau klausimų. Tai ir kolektyvinės sutartys, ir MMA apskaičiavimas. Siūloma pagrindu imti vidutinį darbo užmokestį (VDU). Apskaičiuoti VDU santykį su MMA ir su keturių ES šalių, esančių Lietuvos atžvilgiu, priekyje, MMA vidurkiu. Dabar tai būtų 49 proc., o gal būtų 50 proc., o mediana, remiantis direktyva, turėtų sudaryti 60 proc. šalies medianos. Bet apskaičiuojant procentus, turi būti atsižvelgta į darbuotojų perkamąją galią, o darbdaviai dar nori įtraukti į MMA apskaičiavimą ir darbo našumą. Dėl to vyksta sunkios diskusijos su verslu, nes kaip pamatuoti darbo našumą? Mes manome, kad jeigu yra tokia didelė infliacija, reikia indeksuoti atlyginimus lygiai taip pat, kaip indeksuojamos pensijos.

Pavyzdžiui, Belgija turi įstatymą, kad jei didėja infliacija, indeksuojami visų darbuotojų atlyginimai, o pas mus nenorima apie tai kalbėti. Pasigirsta kalbos iš kai kurių ekonomistų, kad indeksuodami atlyginimus, niekada nesustabdysime infliacijos, nes ji didės kartu su atlyginimais. Bet tai nėra tiesa iki galo, nes infliaciją didino kuro, energetikos didžiulės kainos, o tai savo ruožtu didina ir paslaugų, prekių kainas.

Dabar energetikos kainos jau mažėja, bet prekių, paslaugų kainos vis vien nemažėja . Šiuo klausimu - ar indeksuoti atlyginimus, turi būti suformuluota galutinė nuomonė. Tiesiog neramu, kad darbdaviai sugalvos užšaldyti, nedidinti atlyginimų. Manau, kad tai yra labai bloga mintis. Net Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ilva Johanson (Ylva Johansson) pabrėžia, kad reikia vengti užšaldyti atlyginimus, nes jei žmonės neturės pinigų, niekas nepirks ar mažiau pirks paslaugų, prekių ir dėl to nukentės šalies ekonomika.

Turime dvejus metus, skirtus direktyvai įgyvendinti. Kokias nusistatysime tvarkas, tokios ir bus. Bus dar kovų su darbdaviais, nes ES direktyvoje yra pasakyta, kad šalyje turi būti apie 80 proc. darbuotojų, sudariusių kolektyvines sutartis, o pas mus tokių žmonių skaičius yra pakankamai žemas. Dėl to teks paruošti planus, kaip tos kolektyvinės sutartys bus rengiamos, pasirašomos.

Darbo kodekse yra straipsnis, kad darbo užmokestis turi būti indeksuojamas, bet taip būna tik kai kuriose didelėse įmonėse ir tik tiems darbuotojams, kurių trūksta, kurie yra labai reikalingi. Lietuvoje į darbo užmokesčio indeksavimą dar žiūrima labai liberaliai

Žinote, tas MMA mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, bet kitas dalykas - pas mus darbdavys sumoka 10 eurų daugiau nei MMA, ir jau vaizduoja, kad moka už kvalifikuotą darbą. MMA mokamas kaip pagrindinis atlyginimas, bet žmonės dirba ir daug viršvalandžių, dirba ir savaitgaliais, tenka ir nukrypti nuo darbo grafiko, jei netikėtai į darbą iškviečiamas. O darbdavys jau nenori mokėti 1,5 karto daugiau, kad žmogų iškvietė dirbti ne pagal grafiką. Daug kur ES šalyse MMA nustatomas ne visai šaliai vienodas, bet pagal sektorius ir atskiruose sektoriuose sudaromos kolektyvinės sutartys. Taip yra Švedijoje, Danijoje."

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
30
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EGLUTĖS: Valstybinių miškų urėdija pradėjo prekybą kalėdiniais medeliais: paprastoji eglutė iš miško kainuoja nuo 3 iki 40 eurų, užauginta plantacijoje – 6–45 eurų, o vazonuose – 6–50 eurų; kaip ir kasmet, brangesnės yra medelyne užaugintos pušys (juodoji ar kalninė) – 9–88 eurų, baltoji, dygioji, sidabrinė eglė ar kėnis – 13–120 eurų.
  • BASEINAS: Konkurencijos tarybai rekomendavus Palangos valdžiai per vienerius metus paskelbti jos valdomo miesto baseino koncesininko konkursą, miesto meras Šarūnas Vaitkus sako, jog to neketina vykdyti.
  • KRIZĖ: Seime kelią skinasi Trišalės tarybos iniciatyva nustatyti atlygį ir kitas sąlygas pareigūnams ir tarnautojams, kurie būtų pasitelkiami valdyti krizes bei šalinti jų padarinius.
  • KROVINIAI: „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ spalio mėnesį, preliminariais duomenimis, pervežė apie 2,5 mln. tonų krovinių.
  • VIZITAS: Prezidentas Gitanas Nausėda gruodžio 6 dieną vyks darbo vizito į Albaniją, kur vyks Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų valstybių viršūnių susitikimas.
  • REIDAS: Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad gruodžio 5–11 dienomis vykdys transporto priemonių, įskaitant dviračių (elektrinių paspirtukų), vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę.
  • PAPILDYMAS: Seimo įsteigto apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – komisija siūlo atskirais atvejais leisti Seimo valdybos teikimu skirti papildomą apdovanojimą.
  • KLASTOTĖ: Lietuvos muitinė šiemet sulaikė 4 mln. suklastotų prekių, kurių didžiausią dalį sudaro tušti cigarečių pakeliai, skirti kontrabandos gamybai.
  • REZERVACIJA: Viešbučių ir kaimo turizmo sodybų atstovai pastebi, kad norintieji atšvęsti žiemos šventes šiemet sprendimus linkę priimti paskutinėmis dienomis.
  • KAPINĖS: Miestui ieškant naujų teritorijų kapinių įrengimui, Klaipėdos tarybos kolegijai pristatyta papildyta kapinių plėtros galimybių studija, kurioje numatytos trys potencialios vietos, tačiau baiminamasi, jog besibaigiant kadencijai politikai nespės priimti sprendimų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar taupote maistui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 0 C

-4 0 C

 

-2 +3 C

-4 -1 C

-1 +3 C

 

-1 +2 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s