respublika.lt

Britų strategija: kodėl jie nebijo „koronos“?

(0)
Publikuota: 2020 kovo 17 07:00:43, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 7 nuotr.
Didžiojoje Britanijoje žmonių gatvėse ne mažiau nei įprastai, dauguma jų - be kaukių, išskyrus atvykėlius iš kitų šalių. EPA-Eltos nuotr.

Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO) dėl sparčiai plintančio koronaviruso paskelbus pandemiją, daugelio Europos šalių vyriausybės nusprendė imtis radikalių priemonių - šalys uždaro sienas, skelbia karantiną, riboja masinius žmonių susibūrimus ir t.t. Nepaisant visuotinės panikos, Didžiosios Britanijos vyriausybė jokių panašių priemonių nesiima. Ir, pasak kai kurių mokslininkų, jos pasirinkta strategija gali pasirodyti besanti veiksmingesnė.

 

Persirgti sveikiau, 
negu užsidaryti?

Pirmadienį įsigaliojus karantinui Lietuvos miestai atrodė kaip išmirę, o štai Didžiojoje Britanijoje ne tik veikė barai ir restoranai, bet ir nebuvo atšaukti masiniai renginiai. Prielaida - kad radikalių veiksmų gali tekti imtis, buvo išsakyta, tačiau bent kol kas britai nusprendė neužsidaryti namuose.

Vyriausybės pozicijai pritarė ir Liverpulio universiteto profesorius emeritas, psichologas Ianas Donaldas, užsiimantis antimikrobinio atsparumo tyrimais. Jis savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ teigė: „Vyriausybės strategija koronaviruso klausimu yra tobulesnė negu taikoma kitose šalyse ir gali būti labai efektyvi. Tačiau ji yra rizikingesnė ir susijusi su daugybe prielaidų. Naudos ji duos tik tuo atveju, jeigu diegiamos priemonės veiks būtent taip, kaip tikimasi.“

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad sustabdyti viruso jau nebepavyks, todėl, skaičiuojant, jog juo gali persirgti iki 80 proc. šalies gyventojų, tikslingiau turimus medicininius išteklius panaudoti ne visų, o sunkiausiai sergančių asmenų srautų valdymui.

Paralelei, profesoriaus nuomone, vyriausybės pasirinktas siekis - kad virusu užsikrėstų kuo daugiau ne rizikos grupės asmenų - yra teisingas. Persirgę šia liga asmenys įgis imunitetą ir kuo daugiau jų bus, tuo mažesnė bus infekcijos rizika, o pasveikusieji galės ramiai grįžti į darbus, todėl riboti visuomeninio gyvenimo nėra prasmės. Be to, pasirinkus tokį kelią esą gali pavykti suvaldyti ir į ligoninę patenkančių bei iš jos išeinančių asmenų kiekį.

Dar daugiau, I.Donaldo teigimu, reguliuoti užsikrėtusiųjų skaičių galima naudojantis mokyklomis ir vaikais. Nors idėja skamba baisiai, tačiau, pasigilinus, tampa aišku, kad ji nėra bloga, nes vaikai lengviau pakelia ligas ir greičiau sveiksta: „Kai norima padidinti infekcijos plitimą, mokyklos turi veikti, kai siekiama jį sumažinti - mokyklas galima uždaryti.“

Tam pačiam tikslui, pasak jo, gali būti naudojami ir masiniai renginiai - kol jie vyksta, virusas plinta sparčiau, juos uždraudus lėtėja ir viruso plitimas.

Italijos ir kitų valstybių pasirinkta strategija, profesoriaus teigimu, turi vieną akivaizdų trūkumą - karantinas negali tęstis mėnesių mėnesiais, o jį atšaukus neišvengiamai didės ir užsikrėtusių asmenų skaičius. Tikėtina, tai taps naujo karantino priežastimi.

Idealiu atveju, jeigu viskas Didžiojoje Britanijoje veiks taip, kaip numatyta ir medikai laiku gaus visą būtiną statistiką, infekcijos plitimas turėtų tapti reguliuojamu, dauguma šalies gyventojų įgaus imunitetą ir mažės sergančiųjų skaičius. Tai yra būtent tas tikslas, kurio šalies valdžia siekia.

Izoliuoti ar tirti?

Nors I.Donaldo mintys skamba įdomiai, joms pritaria toli gražu ne visi.

Lietuvis profesorius Vytautas Kasiulevičius savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ negailėjo kritikos: „Kodėl Jungtinės Karalystės delsimas imtis griežtų izoliacijos priemonių yra blogai? Nestabdant infekcijos plitimo staiga vienu metu išaugęs sveikatos priežiūros resursų poreikis nebegalės būti patenkinamas.

Iki šiol nėra jokių įrodymų, kad persirgus COVID-19 susiformuoja ilgalaikis imunitetas.

Šiuo metu nėra jokio įrodyto COVID-19 gydymo, bet yra didelė tikimybė, kad jis atsiras iki rudens, o po metų galime turėti efektyvią vakciną. Dabar COVID-19 virusu susirgusi dalis vyresnio amžiaus žmonių tiesiog mirs, neturėdami jokios priešvirusinio gydymo galimybės.

Jau žinoma, kad persirgus COVID-19 daliai žmonių lieka 20-30 proc. sumažėjusi plaučių funkcija ir jie skundžiasi ilgalaikiu dusuliu, jiems būtina tiek fizinė, tiek psichologinė reabilitacija.

Didžiausia COVID-19 infekcijos valdymo patirtis yra sukaupta Kinijoje. Jokie kiti tyrimai, besiremiantys kitų infekcijų valdymo modeliais, negali būti vieninteliu pagrindu priimant sprendimus.“

Virusas natūraliai nusilps?

Prie spartaus viruso plitimo, pasak specialistų, prisideda ir aplinkybė, jog daugelis jaunų žmonių perserga šia liga labai lengvai. Kartais - net be jai būdingų simptomų. Esant tokiai situacijai raminti galėtų tai, kad nors ir prognozuojama, jog naujos COVID-19 epidemijos bangos užkabins dar daugiau žmonių, jos bus vis silpnesnės.

Naujojo tipo koronavirusas nuolat mutuoja, tad specialistai, įvertinę 2002 ir 2012 m. epidemijas, prognozuoja, kad patogenas turėtų pradėti silpti.

Dauguma valstybių renkasi kardinaliai kitokią taktiką neiDidžioji Britanija - jos tiesiog užsidaro

Vokietija atsiribojo  nuo kaimynų

Judėjimo ribojimai taikomi pasienyje su Austrija, Danija, Prancūzija, Liuksemburgu ir Šveicarija. Šalies sienas bus leidžiama kirsti tik turintiems pagrįstą priežastį. Taip pat į šalį bus leista grįžti Vokietijos piliečiams ir turintiems leidimą gyventi asmenims.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, policijos pareigūnai tarp Vokietijos Kiefersfeldeno ir Austrijos Kufšteino miestų einančią sieną leido kirsti sunkvežimiams, tačiau apklausai stabdė visus lengvuosius automobilius ir maždaug 10 iš jų buvo nurodyta grįžti.

Naujausiais duomenimis, Vokietijoje buvo nustatyti daugiau nei 6672 koronaviruso atvejai, 14 asmenų mirė.
Baigėsi Rusijos ir Baltarusijos draugystė

Uždariusi sienas su Kinija ir kitomis Azijos šalims, apribojusi aviacijos susisiekimą su ES, sustabdę užsieniečių įvažiavimą iš Lenkijos ir Norvegijos bei nutraukusi geležinkelių susisiekimą su Latvija, Moldova ir Ukraina, galiausiai Rusija atsiribojo ir nuo Baltarusijos.

Toks kaimyninės šalies elgesys apstulbino Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Pasak jo, Baltarusijoje padėtis gana rami, o „Rusija tiesiog liepsnoja nuo koronaviruso“, tad dar klausimas - kas nuo ko turi užsidaryti.
Rusijoje nustatyti 93 infekcijos atvejai. Baltarusijoje susirgo 36 žmonės.

Švedija pažadėjo milijardinę pagalbą

Pasak Švedijos finansų ministrės Magdalenos Anderson, kadangi tai - unikalus Švedijos ekonomikos atvejis, siekiant pagelbėti koronaviruso paveiktoms įmonėms ir jų darbuotojams, yra numatytos beveik 28 mlrd. eurų vertės ekonominės priemonės.

Pagal jas siūlomos naujos laikino atleidimo iš darbo taisyklės, numatančios, kad didesnę išmokų dalį sumokės valstybė, kuri iš darbdavių perims ir prievolę apmokėti pirmas dvi nedarbingumo savaites. Jei priemonės bus patvirtintos, įmonės bus leista atidėti mokesčių mokėjimą.

Švedijoje virusas nustatytas daugiau nei 1100 asmenų, jau mirė 6.

Prancūzijoje padėtis „blogėja labai greitai“

Pasak šalies sveikatos apsaugos tarnybos vadovo Džeromo Salomono, „situacija labai greitai blogėja“ ir „atvejų skaičius padvigubėja kas tris dienas“.

Ypač nerimą jam kelia tai, kad virusui sparčiai plintant ligoninėse, kurių intensyvios terapijos skyriuose ir taip gydomi šimtai pacientų, gali nebeužtekti vietos.

Prancūzijoje, vienoje iš pirmaujančių šalių, užregistruota daugiau nei 5500 susirgimo atvejų, mirtis pasiglemžė 127 gyvybes.

Nepaprastoji padėtis Australijoje

Viktorijos valstija ir Australijos sostinės teritorija (ACT) dėl COVID-19 plitimo keturioms savaitėms paskelbė nepaprastąją padėtį.

Viktorijos valstijos premjeras Denielis Andreusas teigė, kad nepaprastoji padėtis dėl sveikatos priežasčių dar niekada nebuvo skelbta ir tai parodo, kad dabartinė krizė neturi precedento.

Australijoje patvirtinta 375 užsikrėtimo atvejai, 5 jų baigėsi mirtimi.

Portugalija užsidaro

Sieną galės kirsti dirbantys asmenys, nebus ribojamas prekių gabenimas, tačiau turistai, mažiausiai mėnesį, į Portugaliją patekti negalės.

Ribojimai įsigaliojo pirmadienį ir bus taikomi tiek sausumos, tiek oro keliams.

Portugalijos sveikatos ministrė Marta Temido prognozavo, kad užsikrėtusių asmenų skaičius šalyje gali augti „bent jau iki balandžio pabaigos“.

Portugalijoje nustatytas 331 infekcijos atvejis.

Austrijoje susiburti galima tik penkiems

Ypatingi ribojimai visuomeniniam gyvenimui įvesti Austrijoje - šalyje uždrausti didesni kaip penkių žmonių susibūrimai ir ribojamas nebūtinas judėjimas šalies viduje.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas ragina gyventojus izoliuotis, riboti bendravimą ir namus palikti tik esant būtinybei - į darbą, nusipirkti maisto ar padėti kitiems.

Šalyje uždaromi restoranai, sporto centrai ir kitos, masinių susibūrimų vietos. Taip pat austrai uždaro savo sienas atvykėliams iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Rusijos ir Ukrainos. Analogiški ribojimai galioja Italijai ir Šveicarijai.

Austrijoje nustatyti 1018 susirgimo atvejų, 3 žmonės mirė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s