Beprotiškiausios kelionės aplink pasaulį

Kiekvienas mūsų savo anūkams galėsime pasigirti, kad esame du kartus apkeliavę Žemės rutulį - maždaug tokį atstumą nužingsniuoja vidutinis žmogus per visą savo gyvenimą. Tačiau atsiranda žmonių, kurie apeina visą Žemę pėstute vos per kelerius metus!

Keliautoja iš „psichuškės“

Nuotykių ieškotojai svajojo apkeliauti pasaulį nuo seniausių laikų, - ko gero, pirmasis kelionę aplink pasaulį aprašė senovės graikų rašytojas Pauzanijas 100-aisiais metais po Kristaus, tačiau galimybė palyginti nesunkiai ir patogiai įgyvendinti šią idėją atsirado tik XIX a. pabaigoje, kai buvo nutiesti pirmieji geležinkeliai, o vandenynus pradėjo vagoti greiti garlaiviai. Kelionė aplink pasaulį pasidarė prieinama kiekvienam piliečiui, žinoma, turinčiam pinigų.

1872 metais Tomas Kukas suorganizavo pirmąją turistinę kelionę aplink pasaulį. Ji truko ištisus septynis mėnesius. Tačiau nuotykių ieškotojai tuojau pat ėmė lenktyniauti, kuris greičiau apkeliaus Žemę.

Žiuliui Vernui išleidus knygą „Aplink pasaulį per 80 dienų“, atsirado nemažai norinčiųjų pakartoti jos herojaus Filijo Fogo žygį. 1889 metais laikraštis „Niujorko pasaulis“ į tokią kelionę nusprendė leisti savo korespondentą. Ši garbė atiteko Neli Blai (tikroji pavardė Elizabeta Koučrein) - žurnalistei, pagarsėjusiai kovotojai už moterų teises ir demokratiją. Dar labiau ji pagarsėjo po to, kai, apsimetusi beprote, prasiskverbė į Blekvelo pamišėlių prieglaudą ir visai Amerikai paskelbė, kokiomis klaikiomis sąlygomis ten laikomi ligoniai.

Kelionėje Neli užtruko 72 dienas ir pasiekė to meto rekordą, tačiau po kelių mėnesių ją pralenkė Džordžas Treinas, apkeliavęs pasaulį per 67 dienas.

Kandidato kelionė

Ž.Verną parašyti savo garsųjį romaną iš tiesų įkvėpė gyvas žmogus. Tai - Džordžas Frensis Treinas, ekscentriškas amerikiečių verslininkas, vienu metu kandidatavęs ir į JAV prezidentus, finansavęs moterų teises ginantį laikraštį. 1870-aisiais, beje, pačiame savo kandidatavimo į prezidentus kampanijos įkarštyje, jis leidosi į kelionę aplink pasaulį ir užtruko joje lygiai 80 dienų, neskaitant kelių dienų, praleistų Prancūzijos kalėjime. Mat grįždamas namo per Prancūziją pateko tiesiai į revoliucijos katilą. Nuotykius mėgstantis amerikietis negalėjo likti vien stebėtoju ir puolė į pagalbą revoliucionieriams.

Pakliuvusį į kalėjimą Treiną išgelbėjo tik garsiojo rašytojo Aleksandro Diuma bei paties Amerikos prezidento įsikišimas.

Po dvejų metų Treiną įamžino Ž.Vernas romane Filijo Fogo vardu. Pačiam turtuoliui tai visai nepatiko - Treinui atrodė, kad Ž.Verno herojus užtemdė jo šlovę.

Pėstute iš Rygos

1898 metų rugsėjo 27 dieną Rygos gatvėse tvyrojo keistas sujudimas. Džiaugsmo šūksniais miestiečiai pasitiko savo tėvynainį Konstantiną Rengarteną, ką tik grįžusį iš neįprastos kelionės - jis pėsčiomis apkeliavo Žemę.

Pasiruošti kelionei prireikė ištisų dešimties metų, 1894-aisiais K.Rengartenas su palydovu pagaliau leidosi į kelią. Deja, palydovas ilgai neištvėrė ir jau Ukrainoje pasuko atgal. M.Rengartenas tęsė kelionę, nors ir ne taip sparčiai, kaip jam norėjosi. Eiti teko ir lietui pliaupiant, ir per speigus, ir svilinant beveik 50 laipsnių karščiui, nakvoti tvartuose ir daržinėse... Vienui vienas pėstute jis perėjo Gobio dykumą Azijoje - tam prireikė 36 dienų. Pusiaukelėje nugaišo nešulinis mulas, ir maisto bei gėrimo atsargas teko palikti - pats Rengartenas jų nešti nepajėgė. Išgyventi jam padėjo dykumos klajokliai.

Kaimuose ir mažuose miesteliuose į keistąjį keliauninką buvo žiūrima kaip į žiniuonį. Žmonės būriais puldavo prie Rengarteno ir kviesdavo jį gydyti ligonių. Šis nebuvo medikas, tad gydė liaudiškomis išmonėmis - nuo akių skausmo skirdavo šaltą arbatą, nuo nudegimų - kalkes.

Rengartenas perėjo Mongoliją, Kiniją, Japoniją, Jungtines Amerikos Valstijas (kelionei per šią šalį prireikė dvejų metų), Prancūziją, Vokietiją... Tiesa, vandenynus - iš Kinijos į Japoniją, iš Japonijos į Ameriką ir iš Amerikos į Europą jam teko perplaukti garlaiviu, tačiau daugiau jokia transporto priemone ištvermingasis keliautojas nesinaudojo. Nenuostabu, kad latviai sutiko savo tautietį su gėlėmis ir džiaugsmo šūksniais.

Rengarteno kelionė truko 4 metus 1 mėnesį ir 12 dienų. Jis nuėjo 26 877 kilometrus ir apsilankė trijuose pasaulio žemynuose. Jis buvo pirmasis žmogus, apkeliavęs pasaulį pėsčiomis.

Geležinė kaukė ir 200 piršlybų

Ko gero, nutrūktgalviškiausias iš Rengarteno sekėjų buvo anglas verslininkas ir nuotykių ieškotojas Haris Benslis, kuris susilažino su dviem džentelmenais iš šimto tūkstančių dolerių, kad apkeliaus pasaulį ne tik pėsčiomis, bet ir neatpažintas.

Benslio kelionė prasidėjo 1908 metais Londone, Trafalgaro aikštėje. Lažybų sąlygos buvo gana sunkios: per visą kelionę jis turėjo likti neatpažintas. Prieš keliaudamas aplink pasaulį Benslis griežtai nustatyta tvarka turėjo apeiti 169 Britanijos miestus, kiekviename paprašydamas kokios nors vietos įžymybės parašo - kaip įrodymo, kad tikrai tame mieste buvo. Paskui jis turėjo apsilankyti aštuoniolikoje šalių, taip pat griežtai nustatyta eilės tvarka. Iš Benslio buvo reikalaujama, kad kelionės metu pragyvenimui jis užsidirbtų pardavinėdamas atvirukus apie save. Į kelią jam nebuvo leista pasiimti jokių daiktų, išskyrus baltinių pamainą ir atvirukus, kuriuos dalydamas pelnysis duoną. Negana to, lažybų sąlygos reikalavo, kad kelionės metu jis dėvėtų geležinį riterio šalmą ir stumtų priešais save vaikišką vežimėlį bei keliaudamas susirastų žmoną, nepažvelgęs į jos veidą.

Benslis praleido kelionėje šešerius su puse metų. Dar neišvykusiam iš Anglijos teko kiek patupėti vienutėje už tai, kad pardavinėjo atvirukus, neturėdamas tam licencijos. Pasakojama, kad jam piršosi 200 moterų, tačiau jis visas atstūmė. Vargu ar kelionėje nutrūktgalvis iš tiesų išpildė visas lažybų sąlygas, tačiau buvo nukeliavęs net iki Kinijos ir Japonijos. Didįjį Benslio nuotykį nutraukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, užklupęs verslininką Italijoje, kai tebuvo likę apkeliauti septynias šalis. Benslis nutraukė savo kelionę, grįžo į Angliją ir įstojo į kariuomenę.